Praktinę renovacijos pusę patyrusi daugiabučių namų pirmininkė V. Remeikienė stebisi, kad šiauliečiai tokie pasyvūs.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Šiauliuose su darbiniu vizitu lankėsi aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su viceministrais. Darbotvarkėje buvo numatyta nemažai susitikimų, bet bene pagrindinis ministro vizito tikslas – aptarti su miesto vadovais ir gyventojais daugiabučių renovacijos klausimus. Didžiausios problemos Šiauliuose – pasyvūs gyventojai ir stringantys rangos darbų konkursai.

Procesai stringa
Į spaudos konferenciją 15 minučių pavėlavęs ministras žurnalistams teisinosi, kad vėluota dėl konstruktyvaus pokalbio su miesto vadovais ir Savivaldybės administracijos darbuotojais. Kaip pažymėjo miesto meras Justinas Sartauskas, su ministru aptartos įstatyminio lygio problemos, bus rengiami raštai ministerijai ar kitoms institucijoms, kad problemos būtų sprendžiamos.
Kaip didžiausios problemos buvo įvardytos daugiabučių renovacija, atliekų ir ŠRATC klausimai, oro tarša ir kt. Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašė kiek anksčiau, daugiabučių renovacija Šiauliuose stringa – pasyvūs šiauliečiai vangiai naudojasi valstybės teikiama parama, o ir statybų bendrovės neina dirbti. Buvo skelbti du viešieji rangos darbų konkursai, bet statybininkų galimai netenkino per mažos kainos.

Dirbs užsieniečiai
Ministras V. Mazuronis su tuo nenorėjo sutikti. „Skaičiau, kad renovacijos procesai Šiauliuose stringa, noriu pasakyti, kad nieko panašaus. Procesai vyksta, reikėtų suprasti, kad renovacija prasideda ne tada, kai prie daugiabučio iškyla pastoliai, bet jau tada, kai pasirašomos sutartys“, - pažymėjo ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į statybų bendrovių nenorą dalyvauti renovacijos procese. Viešieji pirkimai vykdomi per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), tačiau joje užsiregistravo dalyvauti tik 64 bendrovės. Tikimasi, kad liepos mėnesį atnaujintame kataloge bus užsiregistravę per 300 bendrovių.
„Pirkimus nusprendėme vykdyti per CPO, kad būtų greičiau – čia yra kvalifikacinis filtras, nėra apskundimų galimybės, bet užsiregistravo labai mažai bendrovių. Jeigu bendrovės tikisi nedalyvaudamos konkursuose sukelti kainas, jos neteks darbo. Sienos yra atviros, darbo rinka Europos Sąjungoje atvira, tad jeigu nesutiks dirbti lietuvių bendrovės, ateis lenkai, vokiečiai. Ir jie samdys dirbti tuos pačius lietuvius“, - tikino ministras bei pažymėjo, kad jau dabar konkursuose dalyvavo ir kaip subrangovai laimėjo lenkų bendrovės.
„Kol kas vyksta zondavimas, žiūrima, kaip vyksta apmokėjimai, kaip kiti dalykai. Lenkijoje renovacija jau eina į pabaigą, jie turi patirties“, - teigė V. Mazuronis.
Visoje šalyje jau baigta renovuoti apie 20 namų, dar prie 120-ies stovi pastoliai. Ministerija viliasi, kad šiemet bus pradėta 500-600 namų (planuota šimtu mažiau). Ministro teigimu, aktyviausiai dalyvauja mažosios savivaldybės, didmiesčiai - vangiai. „Vilnius parengęs gal keturis projektus, kai mažesni miestai - dvidešimt-trisdešimt. Mažosios savivaldybės išvedė renovaciją“, - tikino V. Mazuronis.

Dviem etapais
Savo vizitą ministerijos komanda baigė surengdama viešą susitikimą su šiauliečiais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė, pati praktiškai patyrusi, ką reiškia renovuoti daugiabutį, susitikimas su ministru buvo naudinga patirtis. Tačiau labiausiai užkliuvo šiauliečių pasyvumas.
„Ministro agitacija buvo gera, į klausimus atsakinėjo produktyviai. Kalbėta ne tik apie renovaciją, bet ir apie bendrą miesto ateitį. Tačiau patys žmonės nenori domėtis. Jeigu ko klausia, gauna atsakymą, kitas vėl to paties klausia“, - teigė V. Remeikienė.
Ji pažymėjo, kad Šiauliuose renovacija vykdoma dviem etapais – pirmajame etape daugiabučius ir kitus pastatus atrinko Savivaldybė, antrajame etape daugiabučių modernizaciją pagal JESSICA programą vykdo patys gyventojai. Šioje programoje dirba bendrijų pirmininkai, bet, kaip dėmesį atkreipė V. Remeikienė, pirmininkai už tai gauna menką atlygį.
„Pirmininkui mokama 0,35 lito už kvadratinį metrą, bet šalies valdžia aiškindama apie teikiamą paramą užmiršta, kad šis užmokestis skaičiuojamas kaip atlyginimas, nuo jo nuskaičiuojami mokesčiai“, - teigė V. Remeikienė.

Nauda neabejoja
Vis dėlto pašnekovė neabejoja renovacijos teikiama nauda. Moteris pati savo kailiu patyrė, ką reiškia renovuoti daugiabutį ir kaip pakinta gyvenimo sąlygos tokiame name.
„Kvaila būtų nepasinaudoti tokia valstybės parama. Reikia keisti žmonių mentalitetą, pagal kurį – butas mano, o namas jau nebe. Žmonės tikisi, kad ateis kažkas ir sutvarkys namą už dyką. Taip nebus. Bet po renovacijos kyla ne tik gyvenimo kokybė, bet ir būsto vertė. Žmogus po to yra laisvas butą parduoti ar dovanoti. Pensininkams, kurie gali pretenduoti į kompensacijas už šildymą, valstybė apmoka 100 proc., o mirties atveju artimiesiems reikia apmokėti tik likusią neišmokėtą sumą“, - pastebėjo V. Remeikienė.

Rinktis gali patys
Ji taip pat pažymėjo, kad atliekant namo renovaciją geriau sumokėti daugiau ir pasirinkti kokybiškas medžiagas bei techninius sprendimus, kad po to nereikėtų papildomai mokėti. Kai kurie skeptiškai nusiteikę gyventojai baiminasi, kad renovuojant daugiabutis tik apšiltinamas putplasčio plokštėmis, bet realios naudos nesukuriama.
„Esu prieš putplastį. Geriau sumokėti daugiau ir rinktis brangesnes, bet kokybiškesnes plokštes, su kuriomis namo fasadas būtų ventiliuojamas. Rengiant ir derinant dokumentus patys gyventojai gali nuspręsti, kokios medžiagos bus naudojamos. Tik namą reikia daryti nuo cokolio ir būtina atnaujinti šildymo sistemą. Kitu atveju naudos bus mažai“, - teigė V. Remeikienė.