Ar tai sutapimas, kad mokesčių mokėtojų lėšomis finansuotas dviračių takas baigiasi prie privačios sodybos ir vinguriuoja greta kitos, kuriose galimai gyvena įtakingi asmenys?
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Kam mokėti iš savo kišenės, jeigu už viską galima sumokėti europinės paramos lėšomis ir mokesčių mokėtojų pinigais? Toks klausimas kyla pradėjus domėtis dviračių tako Kurtuvėnuose atsiradimo aplinkybėmis. Takas nutiestas pasinaudojus Europos Sąjungos parama, vykdant bendruomenės suartinimo programą. Tačiau tako atsiradimas pridarė nuostolių valstybinei įmonei, o naudą galimai pajuto tik su miesto ir rajono valdžia siejami asmenys.
Atkirto miškininkus
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakcija sulaukė pranešimo, kad VĮ „Šiaulių miškų urėdija“ veža rąstus iš Raudėnų miško, esančio prie Kurtuvėnų, per mišką einančiu senuoju dviračių takeliu. Sunkiasvorės mašinos ant tako palieka ne tik purvą, bet ir provėžas. Pradėjus domėtis šia istorija paaiškėjo, kad žvyruotu keliu, vedančiu iš Raudėnų miško į Kurtuvėnus, ir kuriuo iki tol daug metų naudojosi miškininkai, sunkiasvorėms transporto priemonėms pravažiuoti nebėra įmanoma, nes visai neseniai žvyrkelis tapo asfaltuotu dviračių takeliu, kuriam taikomi svorio apribojimai – draudžiama važiuoti sunkesnėms nei 8 tonos transporto priemonėms.
Dviračių takas, kuris sujungia Kurtuvėnus ir Sodeliukus, buvo nutiestas Europos regionų vystymo fondo lėšomis. Projektą, kuris turėtų sujungti kaimynines bendruomenes, įgyvendino Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Rangovas – VĮ „Šiaulių regiono keliai“. Darbų pradžia – 2012 m. gegužės 21 d., pabaiga – 2014 m. gegužės 20 d., skelbia prie naujai išdygusio kelio pastatyta lenta, kokios įprastai informuoja apie ES mokesčių mokėtojų pinigais finansuotus projektus.
Valstybinė įmonė skaičiuoja nuostolius
Tačiau įdomu tai, kad naujasis takas prasideda galimai nuo Šiaulių miesto mero Justino Sartausko namo ir baigiasi prie pat privačios sodybos, kurioje, redakcijos žiniomis, galimai gyvena verslininkas Darius Beconis. Tai tas pats verslininkas, kurio įmonės gaminti mediniai nameliai jau antrus metus iš eilės prieš Kalėdas buvo pastatyti šventiniame miestelyje P. Višinskio aikštėje, Šiaulių miesto centre. Vieša paslaptis, kad šių namelių gamintoją miesto merui rekomendavo miesto valdančiojoje daugumoje esantis milijonierius „tvarkietis“ Vidmantas Japertas, kurio sodyba taip pat galimai stovi Kurtuvėnuose – pusiaukelėje tarp mero ir D. Beconio sodybų.
Redakcijos šaltinių teigimu, visa ši trijulė yra artimai susijusi su Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos direktoriumi Rimvydu Tamulaičiu, tad kas galėtų paneigti, kad mokesčių mokėtojų lėšomis įgyvendintas projektas buvo skirtas pagerinti kelių asmenų, kurių valdomas turtas vertinamas nemažomis sumomis, gerovę. Vis dėlto, tai tik ledkalnio viršūnė. Projektas, kurio pavadinimas informacinėje lentoje nurodomas kaip „Valdymo priemonių vystymas, siekiant sumažinti žmonių įtaką saugomose gamtinėse teritorijose“, pridarė nuostolių valstybinei įmonei, kuri iš esmės yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Taikomi apribojimai
VĮ „Šiaulių miškų urėdija“ atstovų pasiteiravus, kodėl jų miškovežiai važiuoja senuoju dviračių takeliu, vyr. inžinierius Romualdas Zebčiukas nevyniojo žodžių į vatą. Jo teigimu, naujasis dviračių kelias Kurtuvėnai-Sodeliukai iškilo urėdijai nežinant bei netikėtai ir įmonei pridarė finansinių nuostolių bei kitokių problemų. Urėdija tuo keliu naudojosi metai iš metų, bet dėl apribojimų – naudotis nebegalės.
„Vėlai sužinojome apie asfaltavimą. Buvome jau pradėję kirsti medžius, miško tvarkymo planas sudaromas metams į priekį. Su mumis šio kelio tiesimas nebuvo derintas, tad dabar turime galvoti, per kur išgabenti rąstus. Naujame kelyje padarė apribojimą iki 8 tonų, nors galėjo ir privalėjo padaryti kelią, kad visi galėtų juo naudotis. Problemų gali turėti prie kelio gyvenantys žmonės, kaip jiems reikės atsivežti malkų. Jeigu dabar tik kažkas galės ramiai privažiuoti prie savo sodybos, tai nežinau, ką ir galvoti“, - teigė R. Zebčiukas.
Kreipė kalbą kitur
Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R. Tamulaitis dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė, kad neseniai išasfaltuotas dviračių takas Kurtuvėnai-Sodeliukai ir anksčiau turėjo apribojimų – keliu negalėjo važiuoti sunkesnis transportas nei 5 tonos, o jeigu tuo keliu anksčiau naudojosi „Šiaulių miškų urėdija“, tai darė nelegaliai. „Nežinau, su kuo jūs kalbėjotės, bet urėdijos parašas yra, su jais buvo derinta. Jeigu jie keliu naudojosi iki tol, tai darė nelegaliai“, - tikino R. Tamulaitis.
Pašnekovas iš karto bandė sukti kalbą kita linkme. „Jūs atvažiuokit į Kurtuvėnus, pamatysit, kaip miškininkai gadina senąjį dviračių taką“, - kvietė apsilankyti Kurtuvėnų regioninio parko direktorius, nors apie šį taką pokalbio metu net nebuvo užsiminta.
Iš regioninio parko direktoriaus žodžių buvo galima suprasti, kad valstybinės įmonės darbuotojai yra tikri vandalai, kadangi niokoja senąjį dviračių taką. Beje, dienraščio „Šiaulių naujienos“ žurnalistai jau buvo apžiūrėję senąjį ir naująjį takelius – prie pat naujojo kelio pradžios ir kitose Raudėnų miško vietose gulėjo iškirsti rąstai, paruošti išvežimui, ant senojo dviračių tako matėsi sunkiasvorės technikos paliktos provėžos.
Kelias „kabo ore“
Daug neaiškumų kelia ir minėtas senasis dviračių kelias, kuris eina Raudėnų mišku ir kurio pradžia yra prie pat anksčiau minėtos privačios sodybos. Urėdijos atstovų teigimu, šis takelis priklauso urėdijai ir buvo nutiestas su sąlyga, kad juo galės naudotis urėdija, vežant rąstus iš miško. „Tai bendro naudojimo kelias, miškas yra ūkinės veiklos, kai gamtinės sąlygos leidžia, kertame medžius ir vežame juos iš miško. Kelias buvo nutiestas su ta sąlyga, kad galėsime juo vežti medžius“, - sakė R. Zebčiukas.
Tuo tarpu R. Tamulaitis teigia, kad kelias niekam nepriklauso ir anksčiau bandyta jį inventorizuoti bei nuosavybės teises perduoti Šiaulių rajono savivaldybei, bet dėl neva pasikeitusių įstatymų inventorizacijos procesai įstrigo. „Kelias buvo nutiestas apie 1985-1986 m., žinot, kaip tada būdavo – pasakydavo nutiesti ten ir ten kelią, niekas nesukdavo galvos. Kelias niekam nepriklauso. Bandėme jį inventorizuoti, kad nuosavybės teises prisiimtų Šiaulių rajono savivaldybė ir kelią prižiūrėtų, bet pasikeitė įstatymai, reglamentuojantys šiuos procesus, tad kelias kol kas „kybo ore“. Problema iki šiol neišspręsta“, - aiškino R. Tamulaitis.
Atsakymai nesutampa
Kaip dienraštį „Šiaulių naujienos“ raštu informavo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Darius Ramančionis, projekto biudžetas siekia beveik milijoną eurų (beveik tris su puse milijono litų). Regioninio parko direkcijai prisidėti teko 264 tūkst. eurų (beveik 1 milijonu litų). Tiesa, nenurodytos netinkamos finansuoti lėšos, nors buvo prašyta jas nurodyti, tad gali būti, kad parko direkcijai projektas kainavo daugiau. Minėto kelio statybos darbams skirta 867 tūkst. litų.
Projektas įgyvendinamas su vienuolika partnerių, kartu su Lietuvos ir Latvijos institucijomis. Pareiškėjas – Žiemgalos Planavimo regionas (Latvija). Projektu planuojama įrengti dviračių tako žiedą, tad Kurtuvėnai-Sodeliukai kelias yra tik maža atkarpa. Statybos darbų sutartys pasirašytos 2013 m. liepos 10 d. Kai kurie specialisto pateikti atsakymai prieštarauja tiek urėdijos atstovų išsakytiems teiginiams, tiek Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vadovo žodžiams.
„Kelio rekonstrukcija buvo reikalinga parko direkcijai, vietiniams gyventojams, taip pat „Šiaulių miškų urėdijai“ ir kitiems. Kelio būklė buvo prasta, skundėsi vietiniai gyventojai, dviratininkai. Iki statybų pradžios stovėjo ženklas, ribojantis eismą iki 8 tonų. Su pagrindiniais kelio naudotojais, tarp jų ir „Šiaulių miškų urėdija“, yra tartasi, kad esant poreikiui sunkusis transportas galės pravažiuoti esant palankioms oro sąlygoms, gavus leidimą“, - raštu pateiktuose atsakymuose teigė D. Ramančionis.
