Lina JUREVIČIŪTĖ

Iš visos Lietuvos suvežtos pavojingos atliekos, baigiamame statyti pavojingų atliekų deginimo įrenginyje Aukštrakiuose, bus pradėtos deginti jau šią vasarą. Tai ketvirtadienį vykusio miesto Tarybos posėdžio metu politikams atskleidė įrenginį statančios bendrovės „Toksika” Šiaulių filialo direktorius Bronislovas Skarbalius. Akivaizdu, kad dar prieš šešerius metus šiauliečių išreikštas nepasitenkinimas ir baimės dėl netoli miesto deginamų pavojingų atliekų, virs realybe. Pasirodo, atliekas deginsiančios bendrovės atstovai dar nežino, kas vykdys aplinkos prie šio įrenginio monitoringą, nežino, ar bus atliekami nepriklausomi tyrimai ir kaip jie bus vertinami.

Ketvirtadienį vykusio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu, UAB „Toksika” Šiaulių filialo direktorius Bronislovas Skarbalius politikams pristatė atliekų deginimo įrenginio statybos eigą.

Dar prieš perskaitant pasiruoštą pranešimą Tarybos narė, gydytoja Birutė  Marija Paplauskienė direktoriui uždavė konkrečius klausimus apie aplinkos monitoringą ir nepriklausomą jo kontrolę.

„2006 metais Seimas patvirtino Aplinkos monitoringo įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, kad turi būti vykdoma monitoringo programa. Tokią programą turi patvirtinti Aplinkos apsaugos ministerija. Pagal nustatytą programą, ministerijos institucijos turi vertinti gautų duomenų kokybę. Pasakykite, kokia laboratorija atliks aplinkos tyrimus pradėjus veikti pavojingų atliekų deginimo įrenginiui? Ar ta laboratorija atestuota? Kokie bus atliekami matavimai? Ar ministerija ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba turi pasitvirtinusios aplinkos monitoringo programas? Kas vykdys kontrolę”, - konkrečius klausimus „Toksikos” Šiaulių filialo direktoriui žėrė Tarybos narė B. M. Paplauskienė.

Vengdamas konkrečių atsakymų į klausimus direktorius teisinosi, jog šių klausimų iš anksto negavęs ir atsakyti negalįs, esą Tarybos nariams turįs paruošęs tik trumpą pristatymą. Keliolika minučių trukusio pristatymo metu B. Skarbalius papasakojo apie atliekų deginimo procesą, aiškino, kad viskas bus automatizuota ir visi matavimai, nustatytos normos būsiančios kontroliuojamos automatiškai.

„Toksikos” direktoriui „įsijautus” į atliekų deginimo proceso aiškinimą, politikai pradėjo piktintis ir paprašė ne pasakoti sudėtingus technologinius procesus, o tiesiog atsakyti į pateiktus klausimus.

Direktorius prisipažino, kad aplinkos monitoringo programa ministerijoje dar nėra patvirtinta ir dar nėra aišku, kokia ji bus. Neaišku, ir kas vertins bei kontroliuos pavojingų atliekų deginimo įrenginio poveikį aplinkai. B. Skarbalius bandė įtikinti, kad tokius tyrimus įsipareigoja atlikti rangovai, tačiau politikai pažymėjo, kad pati įmonė tokius tyrimus gali atlikti tik savikontrolei.

Nors dar neaišku, kas ir kaip kontroliuos, kad į aplinką nepatektų daugiau nei leidžiama teršalų, pavojingas atliekas planuojama pradėti deginti jau birželio pabaigoje.

Po „Toksikos” direktoriaus pasisakymų Tarybos narė B. M. Paplauskienė sakė neišgirdusi atsakymų į rūpimus klausimus ir mano, kad šiai įmonei būtina skirti ypatingą dėmesį bei kontrolę.

„Ši įmonė – ne eilinė. Tai vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri planuoja per metus sudeginti apie 4 tūkstančius tonų ne šiaip kokių, o pavojingų, nuodingų atliekų, suvežtų iš visos Lietuvos. Jeigu jau leista prie Šiaulių statyti šią įmonę, turi būti užtikrinta griežta ir įvairiapusė kontrolė, kad į aplinką nepatektų žmogui ir aplinkai pavojingų teršalų. Turi būti atliekami objektyvūs tyrimai”, - įsitikinusi B. M. Paplauskienė.

Tarybos narė Kristina Lementauskaitė „Šiaulių naujienoms” prasitarė, kad prieš keletą mėnesių Šiauliuose vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės atstovas klausė, ar Vyriausybė skirs lėšų nepriklausomiems tyrimams, susijusiems su „Toksikos” veikla. Esą tokie tyrimai labai brangiai kainuoja. K. Lementauskaitė sakė, kad tada Vyriausybės atstovų atsakymas buvęs neigiamas. 

Nors miesto Taryba lemiamų  sprendimų, dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybų Aukštrakiuose nepriima, tačiau šio įrenginio atsiradimas mažiau kaip už 7 kilometrų nuo Šiaulių aktualus ir miestiečiams. Primename, kad dar prieš šešerius metus šiauliečiai aktyviai priešinosi šio įrenginio statyboms. Žmonės kvietėsi mokslininkus, ekspertus, kurie patvirtino, kad pavojingų atliekų deginimas gali turėti neigiamos įtakos ir miesto gyventojams bei aplinkai.

Dar prieš šešerius metus šiauliečiai rašė pareiškimus miesto, valstybės ir net Europos Sąjungos atstovams. Grupelė Šiaulių mokslininkų, gydytojų, visuomenės veikėjų argumentuotai išdėstė, kodėl šiauliečiai nenori pavojingų atliekų deginimo įmonės prie Šiaulių.

Pareiškimuose šiauliečiai teigė, kad būsimo įrenginio aplinkos vertinimo stadijoje visiškai neminimas Šiaulių miestas, nors įrenginys stovės vos už 7 kilometrų nuo miesto. Kadangi mūsų krašte vyrauja stiprūs šiaurės vakarų vėjai, iniciatyvinės grupės nariai neabejoja, kad pavojingų atliekų deginimo proceso metu į aplinką patekę teršalai gali patekti ir į šiauliečių kiemus.

Pavojingų atliekų  deginimo įrenginio atsiradimui prieštaravę šiauliečiai nurodė, kad gyventojų niekas neklausė apie būsimą įmonę, su jais nesitarė, nors pagal įstatymus visuomenė turi dalyvauti vertinimo procese.

Priminsime, kad poveikio aplinkai vertinimo stadijoje buvo pateiktos keturios potencialios pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos vietos (Klaipėdoje, Alytuje, Palemone ir Aukštrakiuose). Aukštrakiai pasirinkti esą dėl to, kad čia veikiančioje bendrovėje „Toksika” tokia veikla jau seniai numatyta.