Zita KATKIENĖ

Retas išvengia slogos, kai lauke drėgna, vėjuota, o patalpose - šalta. Kuo dažniau žmogus sloguoja,  tuo labiau pastebi, kad sloga - dar ne viskas. Po jos gali pradėti skaudėti ir gerklę, mausti ausys, kamuoti kosulys. Deja, ir tai dar ne blogiausia, kuo gali baigtis negydoma arba blogai gydoma sloga. Šiaulių ligoninės LOR skyriaus vedėja  Edita Brazienė sako, jog sloga prasidėjusios ligos gali būti ir labai pavojingos. Šiuo metu ypač padaugėjo pacientų, kuriems po slogos tenka gydyti ypač sudėtingą slogą - medikamentinį rinitą. 

 

 

Trejų metukų Mantukas susirgo sloga. Berniuko mama sako, jog slogą gydžiusi įprastai. Penktadienį, kai poliklinika jau nedirbo, vaikas pradėjo skųstis ausų skausmu ir drauge su mama atskubėjo į LOR gydytojos kabinetą. Gydytoja Edita Brazienė diagnozavo sinusitą ir ausyčių uždegimą, dėl to pablogėjo ir berniuko klausa. „Kai vaikas neprigirdi, skauda ausytės - didelis diskomfortas”, - sako medikė, puikiai žinanti, jog šių bėdų buvo galima išvengti, jei sloga būtų gydoma laiku ir kokybiškai. 

 

Tačiau būna, jog ir tokios būklės ligonis dar neskuba pas gydytoją. Negydomas procesas tęsiasi ir žmogui gali įvykti negrįžtami klausos pakitimai. Taip yra dėl to, kad prasidėjus ausų uždegimui už ausų būgnelio atsiranda skysčio, kuris ir spaudžia klausos kauliukus. Pasak E. Brazienės, ligonis dėl to ir neprigirdi. Jei ir toliau neieškoma medikų pagalbos, skystis kaupiasi toliau ir ausies būgnelyje gali atsirasti kiaurymė, nes savaime skystis iš būgnelio nepasišalina. 

Ausų, nosies, gerklės gydytojui tokioje situacijoje tenka imtis nedidelės operacijos - tenka pradurti būgnelį ir dėti šuntą, kurio dėka ir pasišalina besikaupiantis skystis. 

 

Sloga susirgusįjį gali imti varginti ne tik lėtinės ausų ligos, bet ir lėtinių ausų ligų komplikacijos - meningitas, smegenų abscesai, veido paralyžius. Dažnas neišvengia ir kaukolės, akiduobės organų ligų, sinusito, kvėpavimo takų uždegimo. Ir vien antibiotikų bei kitų medikamentų dažnam ligoniui nebepakanka - dažnam Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus pacientui prireikia net operacijos. Suaugusiesiems dažna slogos komplikacija nosies polypai, vaikams - adenoidai. Ir šios ligos, ir sinusitas, jei tampa lėtinis, neišvengiamos be operacijos. 

 

 

Ypač dažnai ausų, nosies gerklės ligų gydytojų pagalbos prireikia sergantiems medikamentiniu rinitu. Ši diagnozė patvirtinama vis dažniau.

Medikamentinis rinitas - ne tik slogos komplikacija. Ausų, nosies gerklės ligų gydytoja Edita Brazienė įsitikinusi, jog jei per televiziją ir radiją kasdien neskambėtų reklama apie lašus nuo slogos, žmonės išvengtų šios problemos. Nosies gleivinę sutraukiantys vaistai nuo ūmios slogos reklamuojami vis kiti, pagaliau ir pats žmogus vienoje vaistinėje perka vienų lašų, kitoje įsigyja kitų. Ir žmonės labai apsirinka galvodami, kad vaistai skirtingi. Deja, jų veiklioji medžiaga, anot medikės, ta pati, ir nuo per ilgo vaistų vartojimo pažeidžiama ne tik nosies gleivinė, bet ir plaukeliai - pradingsta natūralus gebėjimas susitraukti. 

 

Nosies gleivinę sutraukiantys vaistai, pasak LOR skyriaus vedėjos, skirti ūmios slogos simptomams gydyti. Juos reikia vartoti pirmomis dienomis susirgus. Geriausiai - tik nakčiai, kad būtų lengviau užmigti ir miegoti, nes šie vaistai tik padeda sumažinti ligos simptomus, o gydomojo poveikio neturi. 

Deja, praktika rodo, jog vaistus nuo slogos žmonės vartoja labai ilgai. Apgaulingas pagerėjimas įsilašinus vaistų skatina ir vėl jų lašinti. Taip „gydantis” sloga perauga į lėtinę slogą, o po metų tenka net operuoti nosies kriaukles. Tai, aišku, kraštutinis sprendimas. Pirmiausia medikamentiniu rinitu sergantis žmogus gydomas medikamentais, kurie, pasak medikės, labai brangūs. Gali būti taikomas ultragarsinis gydymas arba gydymas radijo dažnio bangomis. Bet kuriuo atveju gydymas varginantis ir brangus, deja - kaltinti tenka save.

 

Noras greičiau pasveikti nuo slogos retai pasiteisina - susirgus sloga mažiausiai savaitei pablogėja savijauta, netenkama įprasto darbingumo. Deja, dažniausiai į nemalonius simptomus numojame ranka, nes įprasta manyti, jog ir gydoma, ir negydoma sloga pasitraukia po septynių dienų. Todėl pirmomis dienomis sloga susirgęs žmogus medikų pagalbos ieško labai retai. Deja, toks požiūris, pasak medikės, labai klaidingas. Ir ne tik dėl to, kad slogos komplikacijos tikrai sunkios. Blogai ir dėl to, kad gydydamasis be medikų priežiūros žmogus dažniausiai pasirenka klaidingą variantą, nes nežino, alerginė tai sloga ar peršalimas. Nes kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas skirs kitokį gydymą.