Lina JUREVIČIŪTĖ
Nepaisant raudonų kilimų bei žydinčių gėlių prie parduotuvių ir sklindančio malonaus kavos kvapo iš kavinių, miesto bulvaras miręs.
Šį faktą konstatuoja ir bulvare veikiantys verslininkai, ir miesto savivaldybės atstovai. Nors miesto bulvarą „nužudė“ su valdžios palaiminimu vienas po kito mieste išdygę didieji prekybos centrai, sprendimų atgaivinti mirusį bulvarą reikalaujama iš bulvare vos galą su galu suduriančių verslininkų.
Ne paslaptis, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdininkų sprendimai retai kada būna toliaregiški. Šiauliečiai dar tikriausiai prisimena, su kokiu pasididžiavimu valdžios vyrai kalbėjo dėdami kertinį akmenį ant pirmojo Šiauliuose dygstančio prekybos centro. Kalbėjo apie didžiules investicijas, miesto plėtrą, o į bulvare veikiančių verslininkų prognozes, kad prekybos centrai nuvilios žmonės iš judriausios miesto gatvės, atsakydavo, jog tokie yra laisvos rinkos dėsniai. Esą pati rinka sudėlios visus taškus ant „i“ - bulvaro verslininkai turės savo klientūrą, o prekybos centrai – savo.
Deja, Šiauliai ne Londonas ir ne Niujorkas. Ir net ne Vilnius ar Kaunas, kuriuose net ir pastačius didelius prekybos centrus pėsčiųjų gatvėse verda gyvenimas. Nereikia pamiršti, kad Šiauliuose jau tikriausiai nebegyvena nė 120 tūkstančių gyventojų. Mažėjant gimstamumui, šiauliečiai „sensta“, o modernių prekybinių patalpų plotas vienam gyventojui, praėjusių metų duomenimis, buvo didžiausias palyginti su kitais šalies miestais. Šiauliuose vienam gyventojui tenka daugiau kaip 1 kvadratinis metras prekybinių patalpų ploto, kai, pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis siekia tik 0,75 kvadratinio metro, Kaune – 0,68, Klaipėdoje – 0,86, o Panevėžyje – 0,83.
„Laisvai rinkai“ atsidavusi ir prekybos centrų į miestą atnešamus milijonus skaičiavusi miesto valdžia tikriausiai nesuprato, o gal nenorėjo suprasti, kad prekybos centrai bus traukos objektas ir žmonės tiesiog nebesilankys miesto bulvare. Kadangi žmonių bulvare nebėra, nebeturi ką ten veikti ir verslininkai. Vyksta natūralus procesas – bulvaras miršta ir tampa eiline miesto gatve.
Tačiau valdžios vyrai juk negali taip lengvai leisti bulvarui numirti. Juk dar visai neseniai tiek milijonų pasiskolino tam, kad šią gatvę rekonstruotų. Kaip miesto politikai prieš pat rinkimus žiūrės rinkėjams į akis ir kaip pasiaiškins, kodėl pirko prabangias liepaites, kurių viena kainavo apie tūkstantį litų? Kodėl kūrė „meninius akcentus“? Klojo komunikacijas ir naują bulvaro dangą? Milijonai litų – šuniui ant uodegos? Galbūt dėl to, bijodami dar kartą prajuokinti liaudį, Savivaldybės vyrai ir moterys dabar brandina planus prikelti bulvarą iš numirusių.
O tie planai, kaip tyčia, bręsta nekaip. Bemaž metus Savivaldybėje vyksta darbo grupių susitikimai, susitikimai su bulvare veikiančiais verslininkais. Pasišneka susėdę, pakalba apie padarytas klaidas, apie lankytojų stygių ir išsiskirto. Spauda aprašo, televizijos parodo – valdžia dirba, nori atgaivinti bulvarą, o realiai jokių veiksmų niekas nesiima.
Tiesa, Savivaldybė vieną idėją vis dėlto subrandino – bulvare ir jo prieigose veikiantiems verslininkams sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius. Sumažinti siūlo iki minimumo. Nekilnojamojo turto mokestį nuo 0,6 iki 0,3 turto vertės, o žemės nuomos mokestį nuo 0,4 iki 0,1 žemės vertės. Esą savivaldybės biudžetui tai didelių nuostolių nepadarytų, tačiau verslininkai irgi sako, kad iš to – mažai naudos. Mokesčius mažinti reikėjo dar tada, kai iš bulvaro pradėjo „bėgti“ ne tik žmonės, bet ir čia veikusios įmonės. Dabar kai kurie bulvare patalpas turintys verslininkai patalpas nuomoja už simbolinę 1 lito už kvadratinį metrą kainą ir vis tiek nesulaukia nuomininkų.
Šiauliečiai jau tikriausiai pastebėjo, kad bulvare pradėjo kurtis padėvėtų drabužių parduotuvės. Kitaip tariant, miręs bulvaras prisikelia vadinamųjų „skudurynų“ pagalba.
„Jeigu norime atgaivinti bulvarą, pritraukti į jį rimtų verslininkų, rimtų prekinių ženklų, reikia bendros bulvaro vizijos, tikslo ir apsisprendimo, ko mes iš tiesų iš bulvaro norime“, - prieš keletą dienų susitikime su miesto valdžia kalbėjo bulvare veikiantys verslininkai. Verslininkai pažymėjo, jog neužtenka tik sumažinti mokesčius. Galbūt bulvarą reikėtų padaryti laisva ekonomine zona – zona be mokesčių, galbūt reikia sutelkti menininkus ir akcentuoti, kad miesto bulvaras – menininkų zona, galbūt organizuoti rimtus renginius bulvare. Tačiau daugiau kaip valandą vykęs susitikimas eilinį kartą baigėsi be sprendimų.
Apie vizijas, misijas, tikslus ir perspektyvas, anot valdžios vyrų, turi galvoti patys verslininkai, o valdžia gali pasiūlyti tik mokestinės naštos mažinimą ir savo... moralinį dėmesį jiems. Tik tiek. „Kam tada reikėjo visus metus susitikinėti ir neva spręsti bulvaro ateities klausimą?“ - po susitikimo retoriškai klausė bulvare veikiantys verslininkai.
Nors sakoma, kad niekas negimsta ir nemiršta ne laiku, tačiau miesto bulvaro mirtis, ypač dabar, kai artėja nauji rinkimai į savivaldą, kai kam gali būti labai nenaudinga. Negražiai skamba – sukišti milijonai bulvaro rekonstrukcijai, o jis ėmė ir numirė. Tikriausiai todėl ir tempiama guma kuriant bulvaro atgaivinimo planus. Juk paprasti žmonės nesupranta, kad iš rimtų vyrų ir moterų sudarytos darbo grupės iš tiesų tik pasišnek
