Šiaulių mieste pagrindinis erkių židinys - Šiaulių miesto centrinis parkas.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Kadangi vasarą daugiau laiko leidžiame gamtoje, erkių antpuolio išvengti nepavyksta. Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, per šių metų sezoninį erkių aktyvumo laikotarpį nuo gegužės mėnesio užregistruotų naujų erkinio encefalito atvejų skaičiai smarkiai išaugo: Joniškio rajone – 1, Pakruojo rajone – 2 encefalito atvejai: Laimo ligos – 12 Šiaulių mieste, 1 – Šiaulių rajone, 3 – Kelmės ir 1 – Radviliškio rajone.
Galimi erkių židiniai
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės teigimu, Laimo liga susirgę asmenys kaip galimas užsikrėtimo vietas nurodė: Pageluvio, Bazilionų, Šiaulėnų miškus, Tytuvėnų teritorijoje esančius miškus. Kaip galimą Laimo ligos židinio centrą ji įvardijo - Šiaulių miesto centrinį parką, Rėkyvos kolektyvinius sodus. Nukentėjusių nuo erkių galimai buvo ir prie Gauštvinio ežero Kelmės rajone, Bubių tvenkinio Šiaulių rajone.
Erkiniu encefalitu užsikrėtė gyvenamosios vietos teritorijose Pakruojo rajone, o vieno susirgusio asmens užsikrėtimo vieta nežinoma. Bendras užregistruotų atvejų skaičius Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose beveik nesikeičia nuo praėjusių metų.
Patariama saugotis
Erkių aktyvumo sezonas šiais metais dėl užsitęsusios žiemos prasidėjo šiek tiek vėliau nei įprastai - balandžio mėnesio pabaigoje. Aktyvios erkės išlika iki pirmųjų šalnų, dažniausiai iki lapkričio mėnesio.
„Gyventojams, kaip ir kasmet, rekomenduojame įprastus apsisaugojimo būdus nuo erkių įkandimo. Kadangi nėra vienintelio patikimo apsaugos būdo nuo erkių, tikslinga naudotis įvairiapuse apsauga, siekiant išvengti šių mažų voragyvių įkandimų ir jų platinamų ligų. Patariama žmonėms būti atidiems ir naudotis visiems prieinamais apsisaugojimo būdais: vykstant į gamtą reikėtų pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų - taip erkėms sunkiau patekti ant kūno: vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis ir pan. (žinoma, šiltuoju metų laikotarpiu tai yra gana sudėtinga). Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų galima pastebėti ropojančią erkę“, - sako E. Samulytė.
Reikėtų nepamiršti ir repelentų ar kitų erkes atbaidančių priemonių, kurios yra skirtos purškimui ant rūbų ar kūnui. Kadangi jų poveikis trumpalaikis, būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Pasak E. Samulytės, erkių galima aptikti ne tik miškuose, bet ir parkuose, gyvenamosiose teritorijose, soduose, miesto žaliuosiuose plotuose. Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. „Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepatartina. Ypač erkių gausu ten, kur aukšta nenupjauta žolė, pernykščiai lapai, šakų krūvos. Todėl labai svarbu nuolat tvarkyti aplinką, nesudaryti erkėms palankių sąlygų gyventi ir vystytis. Šiuo metų laikotarpiu ypač aktualu reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles. Būtina nuolatos tvarkyti poilsio, pasivaikščiojimo, sporto, vaikų žaidimų vietas“, - aiškina sveikatos specialistė. Erkiniu encefalitu užsikrečiama ne tik per erkių įsisiurbimus, bet ir geriant nepasterizuotą karvių ar ožkų pieną. Todėl erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kurios ganosi miškingose vietovėse.
Nuo encefalito saugo tik skiepai
Pasak E. Samulytės, vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai. „Ypač rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose, gyvena, poilsiauja miškingose vietovėse, mėgsta uogauti, grybauti. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas - šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra plačiai paplitęs: Austriją, Latviją, Estiją, Vokietiją, Rusiją, Skandinavijos šalis“, - sako E. Samulytė.
Pasak sveikatos specialistų, kad organizmas pasiruoštų apsaugai nuo erkinio encefalito viruso, geriausia yra pradėti skiepytis žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Tuomet yra taikoma įprastinė skiepijimo schema. Nesuskubus pasiskiepyti iš anksto šiltuoju metu laikotarpiu kai erkės jau yra aktyvios, taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9-12 mėn. po antrosios dozės. Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemą). Deja, bet erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama.
Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, tačiau yra specifinis gydymas, kurį laiku pradėjus – pasveikstama.
E. Samulytės teigimu, nuo erkių reikia saugotis visomis įmanomomis priemonėmis – skiepytis, naudoti repelentus, būti atidiems grįžus iš pasivaikščiojimų gamtoje.
Redakcijos archyvo nuotr.
