UAB „Toksika“, panašu, niekaip negali nuspręsti, kas turėtų užbaigti Šiaulių rajone statyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Ūkio ministerijai pavaldi UAB „Toksika“, panašu, niekaip negali nuspręsti, kas turėtų užbaigti Šiaulių rajone statyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį. Nustačius trūkumus, neįmanoma įrenginio eksploatuoti, kol trūkumai nebus pašalinti. Iš pradžių įrenginį statęs konsorciumas, kurį sudaro UAB „Senovė“ ir Italijos bendovė „HafnerSrl“, nesutiko pašalinti trūkumų, tad bendrovė šių metų pradžioje aiškino, kad bus skelbiamas konkursas naujam rangovui surasti. Ūkio ministerijos nuomonė buvo kitokia – įrenginį turėtų baigti senasis rangovas.
Įrenginį vėluojama užbaigti ilgiau nei metus. Planuota, kad darbai turėtų baigtis ir įrenginys turėtų veikti šią vasarą, bet kol kas nepanašu, kad viskas vyktų sklandžiai. Trečiadienį UAB „Toksika“ išplatino pranešimą, kad į derybas su jais atvyko deginimo įrenginio rangovas „Hafner Srl“. Pranešime nurodoma, kad susitikimas vyko italų iniciatyva – įmonė Lietuvos bendrovei pateikė darbų planą dėl deginimo įrenginio Šiaulių rajone užbaigimo.
„Šiandien „Toksika“ turi vieną tikslą – tinkamai užbaigti deginimo įrenginio statybas. Gavę pasiūlymą, turime įvertinti, ar Italijos bendrovės siūlomos sąlygos yra priimtinos ir neprieštarauja rangos sutarčiai. Norime turėti saugų aplinkai ir žmonėms atliekų deginimo įrenginį, todėl neturi būti abejonių dėl įrenginio poveikio aplinkai bei jo naudojimo tinkamumo“, - pranešime cituojamas „Toksikos“ valdybos primininkas Marius Busilas.
Pasak M. Busilo, siekiant nepailginti proceso, yra numatytas ir kitas galimas sprendimo variantas: jei nepavyks susitarti su buvusiu rangovu ir Lietuvos įmonė nematys galimybių leisti jam pabaigti darbus, „Toksika“ pasirengusi iškart skelbti konkursą naujam rangovui, kuris ir užbaigs statyti deginimo įrenginį. Anot M. Busilo, abu sprendimo variantai svarstomi, o svarbiausi kriterijai yra darbų kokybė bei laikas.
Kad laikas ir kokybė yra svarbūs, šių metų pradžioje teigė ir Ūkio ministerijos atstovai. Dėl vėlavimo užbaigti įrenginio statybas Lietuva jau neteko 2 milijonų eurų paramos (apie 7 milijonų litų). Taip pat kyla grėsmė, kad jeigu ir toliau nepavyks pašalinti trūkumų, teks grąžinti 28 milijonus eurų (apie 97 milijonus litų), kuriuos skyrė Europos Komisija. Anot ministerijos pranešimo, tai būtų pirmasis toks įvykis šalies istorijoje, o pats projektas yra labai nesėkmingas.