Šiaulietis E. Danilovas, pabūgęs, kad teks kęsti ne tik automobilių keliamą triukšmą, bet ir taršą, nusprendė prašyti valdžios pagalbos, tačiau jos kol kas nesulaukė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiaulių miesto valdžia turi viziją – nutiesti dešimtis ar net šimtus milijonų litų kainuosiantį Pietinį aplinkkelį. Tikimasi, kad naujasis aplinkkelis padėtų sumažinti spūsčių, triukšmo, taršos ir pan. problemas. Tačiau kol kas – tai tik graži idėja. Prognozuoti, kada ji bus įgyvendinta, valdžios atstovai dar net nedrįsta. Kol vyksta paruošiamieji darbai, mieste projektuojamos kai kurių miesto gatvių, kurios vėliau galimai bus „įrašytos“ į Pietinį aplinkkelį, atkarpos. Tačiau net šie, iš pažiūros smulkūs darbai, šiauliečiams jau kelia nemenką nerimą.

Kai gali įgelti – gelia
Šiuo metu miesto valdžia suka galvas dėl kai kurių vadinamojo Šiaulių miesto vidinio aplinkkelio gatvių atkarpų. Artimiausiu metu planuojama pratęsti Aukštabalio ir Serbentų gatves. Be to, planuojamas Tauro gatvės įsiliejimas į žiedinę sankryžą.
„Šis aplinkkelis eina pro pat mano gyvenamą valdą Daubos gatvėje. Aš pats pamatavau, kad nuo namo iki gatvės yra apie 60 metrų atstumas. Bus didžiulis triukšmas. Tačiau projektuotojai informavo, kad šioje projekto dalyje jokia akustinė triukšmo ir taršos sienelė nenumatoma“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas.
Šiaulietis, pabūgęs, kad teks kęsti ne tik triukšmą, bet ir taršą, nusprendė pasitarti su miesto valdžia, kaip galėtų išspręsti šią problemą. Deja, atsakymas nenudžiugino. „Šiaulių miesto savivaldybės administracija laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir projektuotojai. Neoficialiai buvo pasakyta, kad dėl manęs vieno niekas čia sienelių nestatys“, – tikino jis ir svarstė, kad galimai tokį valdžios atstovų priešiškumą lėmė jo visuomeninė veikla. „Galbūt kalta mano visuomeninė veikla, kad aš matau per daug problemų miesto administracijoje. Manau, kad dabar, kai yra proga, jie, kaip liaudiškai sakoma, gali ir įkasti“, – svarstė E. Danilovas.

Vandenį vežėsi iš mamos, kaimynų
Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovui nerimą kelia ir klausimai dėl šulinio vandens. E. Danilovas turi karčios patirties – kai buvo tiesiama Baltų gatvė iš jo šulinio dingo vanduo. „Gali būti, kad dabar nesusidursiu su šia problema. Tačiau kai buvo tiesiama Baltų gatvė, vanduo jau buvo dingęs. Aš tik po kurio laiko su specialistais pasitaręs sužinojau, kad ši problema iškilo dėl gatvės tiesimo darbų. Mums savo vandens tik buitinėms reikmėms užteko. Maistui vandenį teko vežtis iš mamos, pažįstamų ir pan.“, – pasakojo jis.
Šiaulietis savo nuogąstavimus ir vėl išdėstė valdžios atstovams, tačiau ir šįkart paguodos nesulaukė. Šie pasvarstė, kad pirmąjį kartą vanduo galėjo dingti visai ne dėl gatvės tiesimo darbų, ir patikino, kad šį kartą su tokia problema tikrai nebus susidurta.
„Aš ir pats kategoriškai netvirtinu, kad liksiu be vandens. Tiesiog iš Savivaldybės norėjau gauti kažkokias garantijas, ką jie darytų, kokių priemonių imtųsi, jei vėl dingtų vanduo. Ir iš tikrųjų nieko jie man neatsakė – neva kai dings vanduo, tada ir žiūrėsime. Tai aš paklausiau, ką jie tada darys. Su saujomis man to vandens prineš? Ar viduržiemį man cisterną pastatys, kuri užšals? Ir aš gersiu kažkokį sudususį, neaišku iš kur atvežtą vandenį? Tačiau konkretaus atsakymo nebuvo, tik pasakė, kad išspręs tą problemą. Taip ir pasibaigė visa kalba“, – valdžios atstovų atmestinu darbu piktinosi E. Danilovas.

Diskusijos dėl Tauro gatvės
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas pasakojo, kad diskusijos verda ir dėl Tauro gatvės tiesimo į žiedinę sankryžą. „Susidariusi tokia situacija, kad norint Tauro gatvę tiesti į žiedą, reikia gatvę tiesti per mano privačią nuosavybę, t. y. paimti žemę visuomenės poreikiams. Buvo projekte pateiktas toks variantas, kad Tauro gatvė neįsitenka į tas ribas, kurios buvo nustatytos 2011 metų patvirtintame detaliajame plane. Savivaldybės atstovai kategoriškai atmetė tokį projekto variantą ir įpareigojo projektuotoją suprojektuoti taip, kad būtų telpama į 2011 metais suprojektuotą gatvės teritoriją. Šiai dienai aš gavau iš jų laišką, kur jie parodė, kad įmanoma įsitalpinti į tas ribas“, – teigė E. Danilovas, pridurdamas, kad jeigu rugsėjo pradžioje vyksiančiame susirinkime niekas nepareikš priekaištų, bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. „Tai reiškia, kad Savivaldybė pradės išpirkinėti iš manęs apie 14 arų žemės plotą“, – sakė jis.

Valdžia apie būgštavimus žino
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas „Šiaulių naujienoms“ aiškino, kad Daubos gatvė – tai atskira atkarpa, kuri nėra įrašyta į planuojamą Pietinį aplinkkelį. „Tas projektas buvo pradėtas rengti gavus Kelių direkcijos finansavimą. Tai yra neoficialiai vadinamo miesto vidinio aplinkkelio dalis. Tačiau dabar, kai pasižiūrėjome plačiau, matome, kad galime įrašyti jį į tikrą – Pietinį aplinkkelį“, – teigė jis.
Paklaustas, ar miesto valdžia žino, jog projektuojamas Aukštabalio gatvės tęsinys šiauliečiams kelia nerimą, R. Kančauskas patikino, kad tai – ne naujiena. „Kažkokių nepatogumų žmonėms sukelia kiekvienas naujas statinys ar įrenginys, atsiradęs šalia jų namų. Tai yra neišvengiama. Žinoma, šiuo atveju kažkiek triukšmo ten tikrai atsiras. Tačiau yra statybos techninis reglamentas, kuriame nurodyti visi ir projektavimo, ir statybos reikalavimai. Projektuotojai tais dalykais vadovaujasi. Jeigu bus įvertinta, kad triukšmas iš tiesų yra per didelis, bus numatytos tam tikros priemonės – garsinės sienelės ar kt.“, – sakė jis, patikindamas, kad apie šias problemas jau yra informuoti ir projektuotojai, kurie turi įvertinti situaciją ir pasiūlyti sprendinius.
Paklaustas, kokia šiuo metu situacija dėl Pietinio aplinkkelio, R. Kančauskas teigė, kad jis dar nėra galutinai įteisintas. „Bandysime rengti bendradarbiavimo sutartį ar trišalį susitarimą tarp miesto, rajono savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Iki rugsėjo pabaigos galbūt pavyks pasirašyti šią sutartį. Tada galėsime kalbėti tiksliau“, – sakė jis.

Iš plano braukiamas viadukas
Šiuo metu yra numatyta, kad Pietinis aplinkkelis prasidėtų nuo Bertužių žiedo, eitų P. Motiekaičio gatve, kuri šiuo metu pratęsinėjama, tuomet išlįstų į Radviliškio gatvę, tada numatytas viadukas per geležinkelį. Pervažiavus geležinkelį aplinkkelis eitų Bačiūnų, Pramonės, Serbentų gatve, Išradėjų gatvėmis iki Aukštabalio gatvės ir Baltų gatve – iki miesto ribos. Toliau eitų rajono žeme, kol susijungtų su Pietvakariniu aplinkkeliu.
„Bet aš pagalvojau, kad daug racionaliau būtų viaduko, kuris kainuotų mažiausiai 20 milijonų, nestatyti. Aišku, ateityje jį galima daryti, kai atsiras finansavimas. O šiuo metu būtų galima iš Radviliškio gatvės sukti į Dubijos gatvę, tada Dubijos gatve važiuoti iki Serbentų, o tada viskas tęstųsi, kaip jau anksčiau minėjau“, – sakė R. Kančauskas.
Tačiau jei būtų nuspręsta atsisakyti viaduko, tektų išspręsti automobilių statymo prie turgavietės, esančios šalia Serbentų gatvės, problemą. „Bet viskas išsprendžiama. Gal kokią lygiagrečią gatvelę reikės įvažiavimams ir išvažiavimams padaryti, automobilių statymo aikštelę įrengti. Bus matyti“, – sakė Administracijos direktoriaus pavaduotojas.
G. Kančausko teigimu, kol kas dar anksti prognozuoti, kada Šiauliai galės džiaugtis naujuoju aplinkkeliu. Esą pirmiausia reikia pasirašyti trišalę sutartį, sužinoti, ar Europos Sąjunga apskritai finansuos šio aplinkkelio idėją. „O tų lėšų prireiktų tikrai daug. Dešimtimis milijonų. Konkrečiau įvardyti sunku. Priklausys nuo gatvių pločio, nuo konstrukcijos ir pan. Drįsčiau įvardyti, kad gali prireikti nuo 50 milijonų iki 100 milijonų litų“, – prognozavo jis.

Šiauliams reikalingas aplinkkelis
Tiesa, ties viena pozicija tiek šiauliečiai, tiek miesto valdžia sutaria – Šiauliams aplinkkelis reikalingas. „Jei žiūrime objektyviai, nežiūrint mano asmeninės pozicijos, kad gyvenimo sąlygos smarkiai pablogės – triukšmas, tarša, automobiliai ir kt. – aplinkkelis yra reikalingas. Taršos bus mažiau, triukšmo, kamščių, miesto gatvės mažiau remonto reikalaus, nes apkrova bus mažesnė“, – privalumus vardijo E. Danilovas.
Jam antrino Administracijos direktoriaus pavaduotojas: „Be jokios abejonės, kad Šiauliams, kaip ir kiekvienam miestui, reikalingas aplinkkelis. Jeigu jie nebūtų reikalingi, niekur nebūtų tiesiami, įrenginėjami. Jie kainuoja pakankamai didelius pinigus, bet sprendžia miesto problemas – jeigu nėra aplinkkelio, žmonės kenčia ir triukšmą, ir vibraciją, oro tarša padidinta, eismo saugumas nuo to pablogėja, kamščiai“, – sakė R. Kančauskas.