Uždarame posėdyje draskantis dėl riebaus kąsnio statybininkams meras Justinas Sartauskas pripažino, kad valdančioji kaolicija miestui pakabino dar 30 milijonų litų skolą.Riejosi dėl milijonų
Trumpai primename. Milijonierius, vietinio lygio statybų verslo magnatas, paksininkas Vidmantas Japertas kalė prie sienos merą Justiną Sartauską už tai, kad socdemai nusprendė palaikyti Tarybos nario Artūro Visocko pasiūlymą stabdyti Kultūros fabriko projektą, kaip neteisėtą ir nuostolingą miestui. Draskėsi kitas paksininkas Alfredas Lankauskas, su Daušiškių kapinėmis susikompromitavęs liberalcentristas Genadijus Mikšys. Kliuvo ir Seimo nariui Nagliui Puteikiui, pasiūliusiam pinigus investuoti ne į griuvėsius, o į tvarkingą pastatą. Pylos gavo ir Seimo nario idėją palaikęs konservatorius Aurimas Nausėda, o V. Japertas ėmė vystyti jau prieš dešimtmetį girdėtą giesmelę, kad kažkas nori pasigrobti Šiauliams skirtus milijonus.
Kas sudegins merą
Meras, socialdemokratas Justinas Sartauskas toliau teisinasi, kad privalo vykdyti partijos valią, kad reikia laimėti laiko, ką pasakyti visuomenei, o koalicijos partneriai – ir toliau jį auklėja.
V. Japertas:
- Mere, jeigu jūs šiandien norite tapti tuo, ką sudegins ant laužo, tai rytoj galite sėkmingai padaryti. Ir su malonumu socdemai sudegins jus patį pirmą.
J. Sartauskas:
- Sudegins mane bet kuriuo atveju... (Kitos dienos posėdyje J. Sartauskas nepalaikė savo frakcijos daugumos pozicijos, o jo balsas lėmė, kad Kultūros fabrikas būtų statomas toliau, - red. past.). (...) Kai reikia balsuoti, eini su partija arba prieš partiją.
G. Mikšys:
- Mes vakar frakcijoje irgi kalbėjomės. Mes irgi sakome – galbūt. Bet šiandien stabdyti projektą iki galo neįsitikinus... Paskelbkim konkursą operatoriui... Pažiūrėkit, kiek tai kainuoja.
J. Sartauskas:
- Genadijau. Tarp mūsų pašnekėkime... Jeigu paskelbia konkursą operatoriui, procesas iš viso sustoja... Kad projektas sėkmingai vystytųsi, turime pareikalauti Butkutės (Šiaulių regiono plėtros agentūros, kuriai pavesta statyti Kultūros fabriką, direktorė J. Butkutė), kad ji dirbtų...
G. Mikšys (susinervinęs):
- Jūs pusę metų iš jos nieko nepareikalavote...
J. Sartauskas užsipuola G. Mikšį, kad jis pats nereikalavo, ir guodžiasi, jog kuria taupymo programas, tačiau „niekam nieko nereikia“.
G. Mikšys:
- Ir nebereikės niekam čia... Jeigu paleidžiate vadžias. Ir čia niekam nieko nebereikės, nebesuvaldysite.
J. Sartauskas:
- Aš nepaleidžiu... Aš visur, jeigu matėte... Aš visur gyniau tą projektą. Gyniau.
V. Laurutis:
- Ir aš gyniau tą projektą...
J. Sartauskas:
- Reikia laimėti laiko... Pasakyti, kad iš ministerijos, va, gavome... Galimybė keisti pastatą...
Seimūnus – ant kilimo?
Imama abejoti, ar koalicija iš tikrųjų turi balsų daugumą, o meras J. Sartauskas tebėra tas žmogus, kuris turi įtaką socdemų stovykloje.
V. Japertas:
- Iš tiesų mes čia bandome kažką apgaudinėti... Jeigu jūs šiandien savo politinėje jėgoje, partijoje, esate vykdytojas, tai atveskite... Kas yra šio proceso reguliuotojai. Atveskite čia Žakarį, Simuliką (Seimo nariai, socdemai, - red. past.), tegul jisai pasako savo poziciją, bent jau žinosime, su kuo kalbame. Mere, jūs, tarkim, kalbate partijos vardu... Jeigu mes visą laiką galėjome vieną, o dabar atėjo, kad partija nusprendė kita, tai palaukit... Arba mes ne su tuo partneriu deramės...
J. Sartauskas:
- Palaukite... Palaukite... Partijoje yra vidinis dalykas, kad ateina sprendimai, kada partija išsako nuomonę.
V. Japertas:
- Mums reikia jūsų partijos derybininko...
A. Lankauskas:
- ...Jeigu vieno populisto sukelto triukšmo dėka visa koalicija pasiduoda, socdemai deda į krūmus, tai žinokit...
V. Japertas:
- Populistą yra tie patys socdemai nusisamdę, ką mes čia...
G. Mikšys:
- Vakar jis jų frakcijoje gražiai sėdėjo, jau keturiolika balsų yra...
V. Japertas:
- Ne, nu tai mere šiandien dienai jeigu egzistuoja kažkokia tai kita surinkti šešiolika balsų, tarkim... Jeigu nesurinksim... Vadinasi, šešiolikos daugumos nėra.
J. Sartauskas:
- Situacija yra tokia, kokia yra...
V. Japertas:
- Situacija yra tokia, kokią mes modeliuojame. ...Laikas turės sudėlioti kitas žaidimo taisykles. Mes irgi esame ne piemenys, ir... Ir...
Apie rėksnius ir pilypus
Tarybos posėdžių metu pabrėžtinai mandagūs politikai „nesirenka“ žodžių užkulisiuose kalbėdami apie tuos, kurie jiems neįtinka.
J. Sartauskas:
- Gerai, einame prie kito klausimo... Klausimas yra ant tiek sudėtingas, kad nori nenori...
A. Lankauskas (merui J. Sartauskui):
- Ant kokio jūs slieko užkibote, aš nesuprantu. Išėjo vienas rėksnys...
J. Sartauskas:
- Ne vienas...
A. Lankauskas:
- Vienas!
Jonas Bartkus:
- Išlenda Pilypas iš kanapių ir, reiškia, pradeda skaityti dokumentą. Ir jam neaišku! Nu tai... Tai dabar, vot, kur čia mano problema yra, kad Visockui neaišku? Skaito popierių ir jam neaišku – tas neaišku, anas neaišku... Trečias, ketvirtas, penktas. Galų gale komitete klausiame, tai sakykite, ką siūlot. Jeigu kas nors laiduos, kad statyba nepabrangs, ir jeigu pastatą išlaikyti nekainuos, bet laiduos savo parašu ir savo turtu, tai jis savo projektą atsiims... Pokalbis tuo ir baigėsi. Štai ir toliau visokiuose laikraščiuose, visur pasakoja, kaip jam yra neaišku. (...) Klausimas toks - esam valdžioje nuo vasario mėnesio, būsim valdžioje dar trejus metus, kokias alternatyvas matom ir turim tiems septyniems milijonams? Kas atneš kitus septynis milijonus? Tie, kurie darė nuo 2006 metų, vadinasi, darė nesąmones, pinigus dėjo nežinia kur ir nežinia kam, o aš ateinu su savo septyniais milijonais ir padarau tą ir tą. Tokią kalbą aš suprantu. (...) Labai gailiuosi, kad mūsų frakcijoje yra tokių žmonių. Apgailestauju. Kas blogiausia – yra tai, kad jauniausi žmonės, tie, kurie turėtų ateiti su naujom idėjom. Kurie ateina čia kažką sugriauti ir visiškai nesimato...
A. Nausėda:
- Kurti, ne griauti. Galima ginčytis, kas griauti, o kas kurti. Prašvaistyti miestą... O ką jūs sukūrėte? Labai gerai padiskutavome, apkaltinome jaunąją kartą. Senimas pasigyrė – kiek nuveikėme, kiek padarėme.
G. Mikšys:
- Tu nors tiek padaryk, kiek buvo padaryta. Ir Jono Bartkaus.
A. Nausėda (ironiškai):
- Ateikite, parodykite pavyzdžių... Sektinas pavyzdys... Baigiam diskusiją – jau į asmeniškumus krypstame, akmenimis pradėjome svaidytis.
V. Japertas:
- Jūs čia praktiškai esate išrinktas... Tarkim, kuo nusipelnėt? Jus atitempė, ant rogučių atvežė...
A. Nausėda:
- Tai ir jus atvežė ant rogučių – gyventojai. Visus atitempė. Kiekvienas politikas anksčiau ar vėliau yra ištempiamas.
Sprendžiant iš balso, įsikiša vicemerė, darbo partijos atstovė Danguolė Martinkienė:
- Negalima taip, neužgauliokit vieni kitų. Aurimai, iš tiesų, su visa pagarba mūsų vyresniems politikams, negalima vienas kito šitaip užgaulioti. Esam tie, kuriems reikia dar mokytis – ir tau, ir man.
A. Nausėda:
- Aš elgiuosi labai dalykiškai. Kas pradėjo mane kaltinti? Senimas.
J. Sartauskas:
- Ne čia esmė yra. Apie kiekvieną dokumentą, kurį mes priimame, galima ant tiek neigiamų klausimų užduoti... Esmė yra ta, kad mažinamės, skaudžiai, atlyginimus, varom nemokamų – čia yra esmė.
V. Japertas:
- Gerbiamas mere, šiandien aš jums pasakysiu...
J. Sartauskas:
- Žinau, ką pasakysi. (...) Ekonomikos skyrius suskaičiavo nesąmonės, Visockas pasiėmė, šneka nesąmones... Visi bijo šio projekto...
A. Lankauskas:
- Mere, jūs save įvardijote bailiu...
J. Sartauskas:
- Ne, aš nebijau. Bet aš atstovauju... Aš esu partijos narys...
A. Lankauskas:
- Tada atsiimkite savo žodžius, kuriuose išsakėte konferencijos metu (Šiaulių universitete buvo surengta palaikomoji, Kultūros fabrikui skirta konferencija, - red. past.).
J. Sartauskas:
- Pripažinkime, valdymas šiandien yra partinis... Situacija yra labai sudėtinga. Vakar socdemai buvo ir matė, kaip aš karštai gyniau...
Aistros – kaista
Aistros toliau kunkuliuoja, o meras prisipažįsta, kad dabartinė valdančioji koaliciją miestą nugramzdino į dar 30 milijonų litų skolą.
G. Mikšys:
- Jūs pabaikite tą klausimą, išeinam, susidėliosim taškus ant „i” sekančiam posėdyje. Čia nebėra, ką kalbėti. Išsigryninkim, kas – pozicijoje, kas – opozicijoje. Durnių stumti čia nebėr ko šioje koalicijoje.
A. Lankauskas (bando peršaukti kitus):
- Mere, turiu pasiūlymą. Grįžkit į savo frakciją, pasvarstykit... Palaukit, aš pabaigsiu... Ar jūs norite likusios... Ką jūs, kolega? Aš noriu kreiptis ir kalbėti, pasiūlyti jums, jūsų frakcijai. Grįžkite... Aš prašiau palaukti, gerai? Jūs paprasčiausiai nemandagus darotės.
Tyli replika:
- Jūs irgi...
J. Sartauskas:
- Baikit, baikit...
A. Lankauskas (piktokai):
- Taip. Aš turiu pasiūlymą. Jūs grįžkite į savo frakciją ir pasvarstykit iš esmės, ar jūs norite likusios koalicijos dalies palaikymo, ar nenorite. Ar jūs norite sugriauti koaliciją, ar nenorite. Iki rytojaus jūs turite dar laiko. Jūs turite pasakyti. Nes čia ne vien tik šitas klausimas. Čia visos koalicijos klausimas.
G. Mikšys:
- ...Po šito griausit logistikos centrą...
J. Sartauskas:
- Aš irgi noriu pasakyti atvirai, kaip meras. Aš sakau – kas bebus pozicijoje... Kas bebus, reikės priimti labai sunkius klausimus. Lengviau yra priimti dvidešimt devyniems.
A. Lankauskas:
- Va šiuo atveju aš labai rimtai pagalvosiu, ar remti...
J. Sartauskas:
- Kas bebūtų... Mes jau aštuonis, beveik devynis mėnesius dirbame, trisdešimt milijonų miestą įvarėm į skolą. Dėl to, kad negalime susitarti dėl nieko...
G. Mikšys (pakeltu tonu):
- Koalicijos yra 29 nariai, sprendimą pateikė net ne koalicijos partneris ir dabar visi palaikom! Ką mes čia kalbam?
J. Sartauskas:
- Genadijau, tu supranti...
G. Mikšys (nervingai, pakeltu tonu):
- ...Tai ką mes čia kalbam, b..! Net ne koalicijos narys pateikė sprendimą... Tada balsuokit! Paprašykit Visocko, gal jis geras meras bus, ruoš jums sprendimus, o jūs už juos balsuosit. Ką mes čia kalbam...
A. Lankauskas:
- ...Sugriaut koaliciją! Jūs... Jūs patys... Jūsų didžioji dalis...
Kyla triukšmas, koalicijos partneriai kalba vienas per kitą, nebesiklauso. J. Sartauskas teisinasi, kad ir konservatoriai – ne vienodos nuomonės, A. Lankauskas atsikirtinėja, kad konservatorių yra mažiau ir skaičiuoja, kiek jų – keturi ar penki. Visus nustelbia eksmeras G. Mikšys, prisimindamas savo „mylimiausius“ žurnalistus ir Daušiškių kapinių istoriją, kurioje įklimpo su uošvės žeme ir beveik milijonine kompensacija žmonos artimiesiems, už kurią buvo pasmerktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
G. Mikšys:
- ...Visockas... Pastatykit... Bet kokį Šiaulių mieste klausimą, pasamdyk Šiuparį su Deikum...
Moteriškas balsas, panašus į vicemerės D. Martinkienės:
- Aš čia dabar... Nuogirdas...
G. Mikšys:
- ...Daušiškių kapinės...
Tas pats moteriškas balsas:
- ...Aš čia dabar nuogirdas išgirdusi. Kad apaugęs įvairiais dalykais... Tai šiandien girdėjai pasiūlymą... Man atrodo, kad buvo jūsų frakcijos pasiūlymas pakviesti LVPA, kad mums atsakytų į klausimą, kuom ten esame apaugę šitame projekte. Žodžiu, šiandien agentūros direktorė bendravo ir mūsų prašymu... Prašėm, kad agentūra atvyktų. Ir agentūros atsakymas, tas projektas įvertintas ekspertų... Duoti atsakymai, kad ten viskas gerai... Ir iš kur mes čia sugalvojom, kad kažkas kažkuom apaugę? Ir, sako, mes net neturim praktikos, kad važiuotume į kurią nors savivaldybę ir įrodinėtume... Kada nėra pagrindo tą įrodinėti. Yra jų išvada, pridėta prie projekto, ir jie neša atsakomybę už projekto įvertinimą, kad niekas niekuom nėra apaugę. Ir aš nežinau, kaip mes čia turim jaustis. Aš pradėjau dirbti su darbo grupe, pradėjau jaustis kalta iš viso... Nu, kaip sakyt, nuo tos įtampos... Mūsų vedėja viena kita, agentūros direktorė šiandien dienai sako nėra jokio pagrindo kaltinti dėl apaugimo... Visi sugalvojom tą opiniją ir pradėjom baimes turėti kažkokias... Ar vienas, ar kitas turi jaustis kaltas, ar vedėja viena ar kita verkti iki ašarų... Iki ko mes davarėm žmones? (...) Šiandien girdėjau žodinį atsakymą, kad viskas tvarkoj. Mes neturim pagrindo aiškintis... Dėl ko? Dėl to, kad kažkas sugalvojo, kad yra blogai?
G. Mikšys (niekaip negali pamiršti Daušiškių kapinių):
- ...Na tai čia bet kuris pasamdys Deikų, pasamdys Šiuparį, sugadins bet kurį dalyką... Dėl tų pačių Daušiškių kapinių... Prokuratūros, STT tikrino...
Tas pats moteriškas balsas:
- ...Sako, prirašė nesąmonių. Galbūt. Skyrius paskaičiavo remdamasis pačiu blogiausiu variantu. Negalvoju, kad skyriaus vedėja ar agentūros direktorė turėtų būti tas žmogus, kuris eitų mus įtikinėti. Esam tiek raštingi, kad nuo minimumo galime pasidauginti iki šalies vidurkio... Statybininkai gaus ne minimumą, o du tūkstančius... Galime įsivaizduoti, kokie tai bus skaičiai... Gyventojų pajamų mokesčio. Nereikia mums patiems savęs apgaudinėti, kad paskaičiuosim du tūkstančius, patikėsim ir prabalsuosim už. Iš principo mes be reikalo dirbom, vaikštinėjom į auditorijas, tiek meras, tiek aš kalbėjom... Kad, kaip sakyt, to reikia. Patys netikim, ar jo reikia, ar nereikia...
