Redakcija sulaukė šiauliečio skundo dėl dviejų Šiaulių kapinių. Pirmiausia – Ginkūnų kapinėse, anot jo, daugokai yra neprižiūrėtų kapaviečių – jos apaugusios piktžolėmis, o kas netingi, ten ir tuščius butelius „slepia“. Antra – Laisvamanių kapinėse teko pamatyti žmogų, pjovusį liepų šakas. Kapinėmis ir kapavietėmis susirūpinęs šiaulietis klausia – kas atsakingas už kapaviečių nepriežiūrą ir ar žmonės gali savavališkai genėti medžius? Mes savo ruožtu, norėdami išsiaiškinti atsakymus, kreipėmės į savivaldybę ir į „Specializuotą transportą“.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Žmonės patys atsakingi už kapaviečių priežiūrą
Susisiekę su Šiaulių miesto savivaldybės atstovais buvome nukreipti į Miesto infrastruktūros skyrių, kuriam vadovauja Arūnas Adomaitis. Skambiname jam ir aiškinamės, kurgi čia šuo pakastas. Pirmiausia, jis sako, žmonės patys savarankiškai turi prižiūrėti kapavietes – užvestas kapinių žurnalas, kuriame pažymima informacija apie kapavietes prižiūrinčius žmones. Pasitaiko tokių atvejų, kai norima šiuos darbus perduoti kitiems asmenims – tai galima padaryti pateikus prašymą. Pasak A. Adomaičio, dokumentuose nėra nustatyti reikalavimai, kaip turi būti prižiūrimos kapavietės. Taigi žmonės jas prižiūri savarankiškai.
Diskutuojame ir apie kitus atvejus – ką daryti, jeigu prižiūrinčiųjų nebėra gyvų? Juk tokiais atvejais kapavietės neprižiūrėtos, apaugusios žolėmis ir t. t. Pasak A. Adomaičio, Savivaldybėje yra sudaryta tokia neprižiūrimų kapaviečių komisija, kuri rūpinasi šia problema. Pirmą kartą imtasi ir aktyvių priemonių – kartu su kapines prižiūrinčio „Specializuoto transporto“ atstovais sudaromi neprižiūrėtų kapaviečių sąrašai ir bandoma aiškintis, kas jas turi prižiūrėti, ar tie žmonės gyvi ir pan.
„Yra tvarka, pagal kurią yra įpareigojamas didysis kapinių prižiūrėtojas pateikti keletą kartų per metus spaudoje sąrašus, kad tokia ar tokia kapavietė, kurioje palaidoti tam tikri asmenys, neprižiūrima. Tada svarstomas klausimas, ar ją pripažinti neprižiūrima, ar perleisti priežiūrą norintiems tvarkytis arba leisti tiesiog kam nors toje kapavietėje laidotis“, – aiškina situaciją A. Adomaitis.
Pasirodo, Savivaldybė nesulaukia kalnų skundų dėl kapaviečių nepriežiūros – tokie nusiskundimai reti. Jeigu kapavietės visiškai neprižiūrėtos arba jų niekas nelanko, tai kapinių prižiūrėtojas įpareigojamas minimaliai palaikyti sanitarinę tvarką, pavyzdžiui, jas nušienauti.
„Taigi jeigu kyla klausimų dėl kapaviečių nepriežiūros, pirmiausia reikia atvejį išsiaiškinti iš esmės. Iš pradžių paieškoti duomenų apie kapavietės prižiūrėtoją, ir jeigu jo nepavyksta surasti, niekas neatsiliepia, jokie artimieji, tai tik tada kapinių prižiūrėtojas yra įpareigojamas tą kapavietę aptvarkyti“, – teigia Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas.

Trūksta lėšų priežiūrai
Atsakymų įvairovės dėlei skambiname ir „Specializuoto transporto“ Kapinių tvarkymo ir administravimo padalinio projektų vadovei Vaidai Buračienei. Ji iš esmės sutinka su A. Adomaičio teiginiu – sulaukiama labai mažai skundų dėl kapinių nepriežiūros. Taip pavieniai skambučiai, kai žmonės paskambina ir praneša tokią informaciją, o rudenį ir žiemą tokių apskritai kaip ir nebūna.
„Štai šią vasarą viena moteris skambino ir sakė, kad yra šiukšlių prie kapo. Bet žmonės dažniau tik pasiguodžia – šiaip visi labai tolerantiški, supranta situaciją, kad nėra lėšų visoms neprižiūrimoms kapavietėms. Anksčiau buvo daugiau skundų, dabar žmonės turbūt suprato, kad nėra kapinės prioritetinė sritis, į kurią Savivaldybė gali visus pinigus investuoti – yra svarbesnių sričių“, – teigia pašnekovė.
Kiek įmanoma – tiek tvarkomasi. „Specializuotas transportas“ atlieka keliukų valymą žiemą ir vasarą, nušienauja. Tačiau apleistų kapaviečių priežiūros paslaugos nėra užsakytos – tokios paslaugos apskritai nėra.
„Nėra tokios paslaugos – Savivaldybė neužsako tokių darbų, nes taupo pinigus. Pagal taisykles, žmonės patys turi prižiūrėti kapavietes – ne kažkokia įmonė, tai yra pačių žmonių reikalas“, – aiškina V. Buračienė.
Žinoma, bandoma tvarkytis su šia problema – ypač tais atvejais, kai akivaizdu, jog kapaviečių niekas neprižiūri. Pirmasis toks bandymas – tai K. Donelaičio gatvės kapinėse esančios neprižiūrėtos kapavietės. Trejus metus skelbta informacija, ieškoti artimieji – kai kurie atsirado, keli žmonės gavo priežiūrą, o likusios kapavietės įtrauktos į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą. Dabar Savivaldybė svarsto, ką su jomis daryti – ar užsakyti tvarkymo darbus, ar ne.

Liepų šakos išvežtos
Bandome išsiaiškinti situaciją ir dėl medžių genėjimo Laisvamanių kapinėse. Pasak V. Buračienės, vieną kitą šakelę, atžalas iš apačios žmonės gali panaikinti, tačiau genėti ir retinti lają – ne. Ji pastebi, kad dabar daugelis gauna leidimus ir patys atlieka šiuos darbus.
„Labai daug tokių leidimų išduodama ir žmonės patys susitvarko. Džiaugiamės, kad patys žmonės nusipjauna ir nelaukia eilėse, kol prieis, nes pinigų trūksta genėjimui. Patys išsiima leidimą ir susitvarko“, – teigia V. Buračienė.
Pašnekovė neneigia – pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės savavališkai geni medžius po darbo valandų. Tada jie randa numestas šakas patvoryje – šias „Specializuotas transportas“ išveža, kai susikaupia didesnės krūvos. Pasak V. Buračienės, daugelis domisi, ką daryti su tokiomis šakomis – jas reikia susmulkinti ir išmesti į konteinerius, skirtus bioskaidžioms atliekoms.
Ir ji visiškai teisi – papasakoję apie nupjautas šakas A. Adomaičiui jau kitą dieną gavome atsakymą iš atsakingo asmens: „Informuoju, kad Šiaulių miesto Laisvamanių kapinėse š. m. birželio-liepos mėn. nebuvo užsakyti želdinių tvarkymo darbai. Prie kapinių patvorio sukrautos šakos – tai vėjo prilaužytos, bei žmonių nuo savo prižiūrimų kapų surinktos ir suneštos šakos. Jų yra nedidelis kiekis. Šios šakos rytoj bus išvežtos.“