Zita KATKIENĖ
Moteriai, kuriai buvo diagnozuota klastinga liga, niekas nepaaiškino, ar tai ne onkologinė liga. Moteris nebuvo baigusi medicinos mokslų ir nežinojo, kiek organų operacijos metu jai šalinti, nes gydytoja patarė pačiai nuspręsti.
Buvo Velykos, kurių švęsti šiaulietė galėjo grįžti iš ligoninės namo ir laukti nustatytos operacijos dienos. Jautėsi blogai - slėgė ne tik nežinia, nes gydytoja taip ir nepaaiškino, kokia jos sveikatos būklė. Baugino ir vyro savijauta - jis jautėsi blogai, bet pas gydytojus nenorėjo eiti, nes tie gydytojai, matė iš žmonos pavyzdžio, mažai tepadeda.
Moteris pagalbos ėjo į vaistinę - pirko vaistų, malšinančių žmogaus sveikatos sutrikimus. Nepadėjo - vyrą išlydėjo Anapilin. Tada vėl susirūpino ir savimi - važiavo į Vilnių, konsultavosi su profesoriais ir sužinojo, kad tos operacijos jai visai nereikia.
Dažnam problemos kyla tik dėl to, kad nesulaukė dėmesio: tinkamai nepaaiškino, nepaguodė, nesuteikė vilties. Ir eina žmogus į redakciją: ne į Savivaldybę, ne į ligoninę, ne į inspekciją... Nors redakcija - nei butą duos, nei neišvežamas šiukšles iškuops, nei išgydys, nei kompesacijos sumokės.
Tas srautas padidėja po kiekvieno netinkamo sprendimo.
Netinkamu šiandien žmonės vadina Drąsiaus dukters tolesnio likimo sprendimą, kurį priėmė teismas. Nors teismas nusprendė dukrą grąžinti motinai, tačiau žmonės, net nieko bendro neturintys su šia istorija, būriuojasi prie namų, kuriuose auga mažoji pedofilų klano auka, ir saugo ją juk ne nuo tetos, kuriai neleistų, jei ši sugalvotų, perduoti mergaitę motinai, kaip reikalauja teismas. Saugo ne nuo motinos, kuriai neleistų įžengti į privačią valdą, jei ji ateitų pati pasiimti dukters. Saugojasi žmonės nuo teismo sprendimo, nes žino, jog jei neapsigins šį kartą, vėliau bus dar blogiau.
Ir tokių sprendimų nereikia ieškoti nei Kaune, nei Vilniuje - jie gimdomi ir Šiauliuose. Ir gimdomi lengvai, be ilgo stanginimosi, be nepakeliamų gimdymo skausmų, nes akivaizdu, kad nepasitikėjimo gimdytojai skausmo ir kančios nejaučia.
Nereikia būti toliaregiu, kad suprastum, jog plūstelės teisybės ieškoti ir socialiai remtini žmonės, metų metus laukiantys socialiai remtino būsto. Ypač dabar, kai Savivaldybė atsisakė anksčiau taikyto socialiai remtino butų fondo papildymo būdo - pirkti senus butus ir jais aprūpinti gausias šeimas, vienišas motinas, našlaičius. Dabar Savivaldybė statys naują namą socialiai remtiniems žmonėms. Tiesa, pamename, prieš du dešimtmečius buvo pastatytas namas socialiai remtiniems žmonėms Gytarių gatvėje. Name įsikūrė gausios šeimos. Žinome ir tų šeimų likimus - daug vaikų auginusios šeimos gavo ir po tris, ir net po keturis kambarius. Tačiau augo ne tik vaikai, augo ir mokesčiai už būstą bei komunalinius patarnavimus ir gausių šeimų galvos, dažnai nesuduriančios galo su galu, pradėjo tuos būstus pardavinėti. Be pastogės liko ne tik tėvai, bet ir vaikai, nes vaiko teisės tuomet dar mažai buvo ginamos.
Šiandien net kyla abejonių, ar visiškai naujas socialiai remtiniems žmonėms statomas būstas tikrai bus skiriamas socialiai remtiniems žmonėms vien dėl nuomos kainos. Tiesa, privatizuoti butą, kaip anuomet buvo galima už čekius, jau neįmanoma, tad apie pardavimą kalbėti būtų nerealu. Šiandien tenka kalbėti apie valdžios sprendimą, atėmusį realią galimybę sunkiai gyvenančioms šeimoms gauti būstą, nes Savivaldybė nusprendė ne butus pirkti, bet... mokėti statybininkams, kurie statys brangiai kainuojantį socialinį būstą, kurio slenksčio dažnas socialiai remtinas žmogus net nedrįs peržengti. Nes pratęs gyventi skurdžiau ir varganiau.
Pajudės armija varguolių teisybės, ne pagalbos ieškoti. Žinoma, ne dėl to, kad valdžia nusprendė varguoliams pastatyti naują ir modernų namą. Pajudės, nes jų likimas gali pakibti ant plauko - kol statys naują namą, niekas butų negaus. Arba dar blogiau - reikalavimai gauti socialinį būstą pasikeis ir žmonės jau baiminasi, kad jie, turintys menkas pajamas ir daug vaikų, jų nebeatitiksiantys...
Deja, valdžiai dažniausiai geriau, kai kuo mažiau žmonės žino naujoves, tad niekas ir neskuba komentuoti ir paaiškinti žmogui, ar tikrai ši naujovė jiems priimtinesnė. Tik paprasto žmogaus niekas nuomonės nepaklausia. Nors ir akivaizdu, kad tokiais sprendimais tenkinami ne paprasto žmogaus poreikiai, o keliaklupsčiaujama oligarchų galimybėms.
Ir gyvena šiandien žmonės, nepasikliaudami gydytojų, teismų, valdžios sprendimais. Gyvenimas rodo, jog geriau nepasikliauti ir jų nevykdyti, nei patiems tapti aukomis. Tad žmonės ir nesigydo, nepasitarę su kitu gydytoju, neperskaitę Didžiosios medicinos enciklopedijos... Nevykdo ir teismo sprendimo, nes kai Drąsiaus priešus teismas išteisina, drąsiau nėra tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Ir jie sukyla, ir stovi mūru už viltį, kad jų vaikas nepateks į pedofilų rankas.
