Po 2008 metų vasario mėnesį vykusių protestų nepraėjo nė pusmetis, kai Savivaldybė davė leidimą rekonstruoti ir pertvarkyti priestatą amfiteatro sąskaita.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Jei gyvendami daugiabutyje manote, kad niekaip negalite praplėsti savo gyvenamojo ploto, jūs labai klystate. Prisiklausęs valdininkų kalbų gali patikėti, kad nėra nieko paprasčiau, kaip prie daugiabučio pastatyti sau priestatą – tereikia kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir viskas išsispręs supaprastinta tvarka.
Tiesa, viskas paprasta - ne paprastiems gyventojams.

Priestatas – į bulvaro pusę
Štai Vilniaus gatvės 155-ojo daugiabučio namo priestato atsiradimo istorija.
Pagrindas šiam priestatui atsirasti - galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, patvirtintas miesto Valdybos sprendimu 1999 metų sausio 14-ąją, tad apie 2001 metus priestatas šiek tiek kitoks, nei kad yra dabar, ir išdygo.
Po kelerių metų priestatas naujojo šios patalpos savininko – privataus asmens – nebetenkino ir jis kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę leidimo priestatui rekonstruoti ir jį pertvarkyti.  
Ir 2008 metų liepos 23 dieną miesto Savivaldybės atsakingas tarnautojas, tai yra, tuometinė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai ėjusi vedėjo pareigas, Rasa Budrytė, davė leidimą priestatą rekonstruoti asmeniui, kuriam priklauso patalpos Vilniaus gatvės 155-1 ir 155-2. Kadangi dauguma šio daugiabučio namo gyventojų pritarė, priestatas perstatytas į bulvaro pusę.
Ir štai jau dabar turime Vilniaus gatvėje 155-ojo namo priestatą, kuris užima dalį bulvaro, užgriebia kampą amfiteatro - yra ant valstybinės žemės.

Sklypas prie daugiabučio supaprastinta tvarka
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė patvirtina, kad 0,1752 hektaro ploto žemės sklypas, ant kurio bulvare išdygo priestatas, yra valstybinė žemė. „Dalis verslo struktūrų ir privačių asmenų yra įforminusios šio žemės sklypo nuomą kiekviena – proporcingai turimam patalpų plotui (tikėtina, kad įsiformino būtent tie, kurie pakeitė butų paskirtis ir statė priestatus)“, -  raštu paaiškina miesto vyriausioji architektė.
Tačiau kaip įmanoma išsinuomoti žemę priestato statybai ne kokioje nors dykvietėje, o pačiame miesto centre, bulvare, prie amfiteatro?
Ogi, pasirodo, tai visai paprasta. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas Vytautas Varnas paaiškina: „Jei norima susiformuoti sklypą, galima kreiptis tiesiai į administracijos direktorių, tada jie pradeda rengti sąlygas, užklausia mūsų – mes duodame savo sąlygas ir susiformuoja sklypas. Tas sklypas gali būti privatizuojamas arba nuomojamas“.

Taigi daugiabučio gyventojai arba bendrija arba net pavieniai gyventojai gali tapti iniciatoriais suformuoti žemės sklypą. Jį formuoja licencijuoti matininkai, o tarnyba tik derina pagal principą - žemės plotas turi būti toks, kokio reikia to statinio eksploatacijai ir aptarnavimui.
Kai sklypas jau įformintas, tai ir vienas šimtabučio gyventojas ant savo sklypo dalies gali statytis priestatą proporcingai savo butui, aišku, prieš tai viską suderinęs su namo bendrija ar administratoriumi. O tas jam atitekęs valstybinės žemės plotas gali būti ir privatizuojamas, ir išsinuomojamas.
Ir visas šis procesas, pasak Vytauto Varno, yra greitas, nes net detalųjį planą reikia derinti supaprastinta tvarka – be viešo svarstymo.

Nepaprasta ir verslininkams
Tad jei viskas taip paprasta, kodėl Šiauliuose visi daugiabučiai dar nėra aplipę priestatais? Juolab kad taip didinantis gyvenamąsias patalpas nereikia keisti net žemės sklypo paskirties?
Panašu, kad tai, kas yra paprasta, Šiaulių miesto savivaldybėje pasidaro nepaprasta - paprastiems daugiabučių gyventojams belieka tik pasvajoti apie, sakykim, kelių kvadratinių metrų oranžerijas priestatuose.
Taip verčia manyti tas faktas, kad net verslininkams miesto Savivaldybėje buvo trukdoma pakeisti Pavasario gatvėje įsigytų keturių komercinės paskirties sklypų paskirtį, kad ten galėtų statyti gyvenamuosius namus.

Ir tai tęsėsi metų metus, kol kantrybės netekę verslininkai buvo priversti kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri demaskavo visos šios aferos užkulisius ir tuometinės miesto Tarybos nariai Romanas Čokovas bei Igoris Strupeikis stojo prieš teismą apkaltinti, kad už palankų sprendimą dėl šio detaliojo plano iš verslininkų reikalavo 120-200 tūkstančių litų.
Tačiau net visoje Lietuvoje išgarsėjęs teismo procesas dėl korupcijos šio klausimo dar ilgai nepadėjo išspręsti – Savivaldybėje vis buvo surandama formalių priežasčių nepatvirtinti Pavasario gatvės detaliųjų planų. Tad iš bankų projektui įgyvendinti pasiėmę milijonines paskolas verslininkai buvo priversti mokėti milžiniškas palūkanas, kol į nugaras ėmė kvėpuoti bankrotas..
Tad turint omeny jau vien šį faktą galima teigti, kad bendrovei, kuri daugiau nei prieš dešimt metų Vilniaus gatvės 155-ajame daugiabutyje įsigijo 1-ąjį ir 2-ąjį butus, tiesiog stebuklingai pavyko jų paskirtį pakeisti ir dar gauti leidimą statyti priestatą valstybinėje žemėje.

Amfiteatras atsidurs tarp priestatų?
Tarp kitko, minėto priestato rekonstrukcijai ir administracinių patalpų pertvarkymui išduoto leidimo data – 2008 metų birželis – yra įdomiai susijusi su tuo metu Šiauliuose kilusia amfiteatro išsaugojimo akcijų banga.
Per 2008 metų Užgavėnes amfiteatre vyko meninė protesto akcija, kurios metu buvo protestuojama prieš Šiaulių miesto tarybos priimtą sprendimą lauko amfiteatrą leisti savo lėšomis sutvarkyti koncesininkui.
Tada akciją organizavę ir joje dalyvavę šiauliečiai buvo įsitikinę, kad koncesija leisianti neatlygintinai perduoti verslininkams kelių milijonų vertės žemę, kurioje esą tik kartkartėmis būtų leidžiama organizuoti renginius miesto visuomenei. Akcijos dalyviai reikalavo išsaugoti amfiteatrą, nes jo erdvė esanti unikali ir Šiauliams labai svarbi istoriškai, nes čia skleidėsi Atgimimo žiedas, kalėsi Sąjūdžio daigai.   

Nors jau tada amfiteatras buvo tragiškos būklės - suolai ir scena išpuvę, elektros instaliacija laikėsi tik garbės žodžiu, šios miesto erdvės tvarkymo darbai taip ir nebuvo pradėti. Tačiau tai nesutrukdė po kelių mėnesių miesto Architektūros ir urbanistikos skyriui išduoti leidimą Vilniaus gatvės 155-ojo namo priestatui užimti dalį amfiteatro erdvės. Ir nė vienas amfiteatro gynėju save vadinęs asmuo dėl to nepajudino nė piršto.
Turint omeny, kad kai kam yra labai paprasta suformuoti sklypus valstybinėje žemėje, belieka tik spėlioti, kada amfiteatras jau iš visų pusių bus apsuptas stiklinių priestatų.

Vilniaus gatvės 155-ojo namo priestatas jau užėmė dalį lauko amfiteatro ir bulvaro teritorijos.

Statybas, atkandusias dalį amfiteatro ir bulvaro žemės, palaimino Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.