Suaugusieji, turintys skurdžias profesines žinias ar menkai išlavintus įgūdžius, darbą susiranda sunkiausiai. Tokie asmenys uždirba mažiau, dažniau tampa bedarbiais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Vyresnio amžiaus žmonės, turintys skurdžių profesinių žinių ar menkai išlavintus įgūdžius, darbą susiranda sunkiausiai. Jie ir uždirba mažiau, ir dažniau tampa bedarbiais. Jeigu jie nuspręstų kelti savo kvalifikaciją, įgytų naujus profesinius gebėjimus ar patobulintų jau turimus, sėkmingiau integruotųsi į visuomenę, taptų aktyvesni ir laimingesni.
Todėl darbo biržos tikslas – žmonėms, kurie negali įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, nes neturi reikiamos kvalifikacijos, pasiūlyti dalyvauti profesiniame mokyme ir tai net apmokėti.
Tačiau nors 2014 m. į Suaugusiųjų profesinio mokymo centre buvo apmokyta 5 tūkst. asmenų, dalis jų nėra suinteresuoti dirbti už siūlomą atlyginimą.

Mokslus apmoka darbo birža
„Kiekvienam bedarbiui, kuris registruotas teritorinėje darbo biržoje, yra sudaromas individualus užimtumo veiklos planas. Jei žmogus planuoja mokytis ir atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai darbo birža apmoka visas mokymosi profesinio mokymo įstaigoje išlaidas. Skiria stipendiją, apmoka keliones ir sveikatos draudimą“, – informuoja Šiaulių teritorinės darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Violeta Glinskienė.
Tad tie, kurie neatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų ir už mokslą susimoka patys, jaučiasi nuskriausti. Jie teigia, kad darbo biržai priklausančiame profesinio mokymo centre teikiamos paslaugos ne ką pigesnės, nei mokantis privačiose įstaigose.
„Norėdamas patobulinti profesinę kvalifikaciją pirmiausia kreipiausi į darbo biržą. Maniau, kad taip sutaupysiu, bet pasirodo, kad klydau. Čia mokytis daug brangiau nei privačioje įstaigoje: palyginti su privačių įstaigų įkainiais, mokymo centrui sumokėjau 173 eurais (600 litais) daugiau“, – skundžiasi vienas šiaulietis.
O V. Glinskienės teigimu, yra nustatyti maksimalūs įkainiai. Pavyzdžiui, darbo birža bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesiniam mokymui gali skirti ne daugiau kaip 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 MMA kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. T. y. už formalią mokymo programą skiriama ne daugiau kaip 1800 eurų (6 tūkst. litų), neformalią – ne daugiau kaip 900 eurų (3 tūkst. litų).
Skyriaus vedėja įžvelgia didesnę problemą: „Žmonės aktyviai mokosi ir nori tą daryti. Tačiau problema ta, kad jie nesuinteresuoti pasilikti dirbti. Pavyzdžiui, palieka įmonę motyvuodami tuo, kad gauna per mažą atlyginimą, arba pabaigę mokymus tiesiog išvažiuoja dirbti į užsienį.“

Labiausiai domina paslaugų ir inžinerijos sritys
Šiaulių darbo rinkos Suaugusiųjų profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Genė Podolskienė sako, kad pas juos gali mokytis iš darbo biržos siųsti asmenys ir bedarbiai. Taip pat norintys mokytis už savo lėšas ar darbdavių siųsti asmenys.
„Kurso kainos nustatomos pagal mokymo programą ir jos trukmę. Todėl vienos kainuoja brangiau, kitos pigiau. Be to, pats už kursus mokantis asmuo už mokslą gali sumokėti ne visą sumą iš karto, bet dalimis“, – aiškina G. Podolskienė.
Centro vadovės teigimu, pas juos yra daugiau nei 100 mokymo programų. Tarp moterų pati populiariausia paslaugų asmenims sritis. Populiariausios specialybės: pardavėjo, siuvėjo, plataus profilio kirpėjo, manikiūrininko.
Tarp vyrų populiariausia inžinerijos sritis. Dažniausiai jie tobulina autotransporto priemonių remonto šaltkalvio, automobilių dažytojo, elektros įrengimų taisytojo profesinę kompetenciją. Taip pat itin populiarius bet kurios kategorijos vairuotojų mokymas.
Programos mokymo trukmė priklauso nuo pačios programos ir žmogaus turimo išsilavinimo. Mokymai gali trukti savaitę arba 8 mėnesius. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi vidurinį išsilavinimą, mokymai trunka 5 mėnesius, jei pagrindinį – 7.
2014 m. į Suaugusiųjų profesinio mokymo centrą kreipėsi ir buvo apmokyti 5 tūkst. asmenų. Dažniausiai 30 – 45 metų vyrai ir moterys, tačiau mokosi ir vyresni.

Amžius – ne riba
„Žmogaus amžius nieko nereiškia. Pas mus gali mokytis net bazinio išsilavinimo neturintys, vyresnio amžiaus žmonės. Svarbiausia, kad jie degtų motyvacija ir norėtų mokytis“, – akcentuoja G. Podolskienė.
Anot direktoriaus pavaduotojos, motyvacijos labiausiai trūksta tiems, kurie registruojasi darbo biržoje ir yra ilgalaikiai bedarbiai.
„Mažiausiai kelti kvalifikaciją nori ilgalaikiai bedarbiai, kurie nesiekia nieko keisti. Pabaigę mokslus jie pasiskaičiuoja ir nusprendžia, kad geriau gauti socialinę išmoką, nei dirbti už minimalią mėnesio algą. Manau, su tokiais žmonėmis turėtų daugiau kalbėti darbo birža. Mes norime, kad pas mus ateitų motyvuoti žmonės. Kuo daugiau motyvacijos turi, tuo daugiau žinių reikalauja ir tuo daugiau jų suteikiama“, – pabrėžia specialistė.
Ji pastebi, kad kartais vyresnio amžiaus žmogus yra labiau motyvuotas nei jaunuolis, ką tik baigęs mokyklą.
„Pasitaikė nemažai atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės ateidavo ir sakydavo, jog nieko neišmoks, užduočių neįgyvendins, bet tai būna tik laiko klausimas. Galiausiai jie pasisako, kad čia jiems labai patiko ir norėtų mokytis toliau, nes turėjo progą išeiti iš namų ir praplėsti savo akiratį“, – išskiria direktoriaus pavaduotoja.
Vis dėlto patys bedarbiai sako, kad profesinė kvalifikacija, įgyta dirbant ar mokantis savarankiškai, nėra formaliai pripažįstama, o besimokančiojo pasiekimai nėra pakankamai vertinami. Darbdaviai nori samdyti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus, atitinkančius jų poreikius.
Su šia mintimi laikina centro vadovė nesutinka. Anot jos, profesiniai mokymai tam ir skirti, kad žmonės galėtų patobulinti savo turimas žinias bei sėkmingiau integruotųsi į visuomenę.
„Dedama daug pastangų, kad mokslus pabaigęs žmogus rastų sau tinkamą darbą. Palaikome glaudžius ryšius su įvairių įmonių vadovais. Jie nuolat mūsų klausia, ar ateityje atsiras specialistų, kuriuos būtų galima įdarbinti, ir galiausiai įdarbina“, – reziumuoja G. Podolskienė.