Marijampolės gatvės gyventojai piktinasi, kad šalia jų namų išdygo sąvartynas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tiksliau apibrėžti, kas yra nedarbingas ir iš dalies darbingas asmuo. Tai suteiks daugiau aiškumo darbo santykiams, padės neįgaliesiems jaustis labiau socialiai apsaugotais. Šiuo metu teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta nedarbingo asmens sąvoka, skelbiama ministerijos išplatintame pranešime. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektui trečiadienį buvo pritarta Vyriausybėje. Jį dar turės svarstyti Seimas.

Pasitaiko nesusipratimų
Pasitaiko atvejų, kai mažą nedarbingumo lygį turintys asmenys negali susirasti darbo arba jeigu darbą turėjo iki nustatant nedarbingumą, darbdavys siekia tokį darbuotoją atleisti, nes kyla abejonių, ar asmuo toliau gali dirbti ir ar yra teisėta tokį asmenį priimti dirbti. Panašus atvejis prieš keletą mėnesių buvo aptartas ir Šiaulių trišalėje taryboje, kai buvo kalbėta apie nedarbo situaciją Šiaulių mieste ir regione. Tą kartą posėdžio dalyviai pateikė konkretų pavyzdį, kai mažą darbingumo lygį turintis asmuo niekaip negalėjo įsidarbinti, nors dirbti nesudėtingą darbą asmuo buvo pajėgus. Posėdyje dalyvavusios Darbo biržos atstovės nieko konkretaus patarti negalėjo.
„Nesant aiškaus apibrėžimo, praktikoje kyla daug klausimų kaip įdarbinti nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintus žmones, kokios jiems turėtų būti sudaromos sąlygos. Todėl kartais pasirenkamas kelias nepriimti ar atsisakyti tokių darbuotojų. Taip neįgalumą turintys žmonės, kurie realiai gali ir nori dirbti, susiduria su sunkumais įsidarbinant. Siūlome keisti šią situaciją, kad darbo santykiuose nekiltų tokių klausimų ir būtų užkirstas kelias galimai neįgaliųjų diskriminacijai“, - sako ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ketvirtis milijono neįgaliųjų
Nedarbingumas nereiškia, kad žmogus visais atvejais negali dirbti. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte siūloma apibrėžti, kad nedarbingais pripažinti asmenys, tai yra tie, kurių darbingumo lygis 0-25 proc., ir kurie negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Tuo tarpu iš dalies darbingi asmenys (30–55 procentų darbingumo lygis) gali dirbti ir įprastomis sąlygomis arba pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų, o dirba iš jų apie 47 tūkstančiai. Iš viso neįgaliųjų, skaičiuojant ir vaikus iki 18 metų ir pensinio amžiaus asmenis, yra apie ketvirtis milijono.

Siūlo reglamentuoti terminus
Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma įstatymiškai reglamentuoti neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo terminus. Neįgalumą siūloma nustatyti: šešiems mėnesiams, kai vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; vieneriems metams, kai vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 12 mėnesių; dvejiems metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 24 mėnesius; iki asmeniui sukaks 18 metų, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; neterminuotai, kai neįgalumas nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.