Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas jau iš anksto išteisino miesto Tarybos narius, tai gal verslo patirtus nuostolius atlygins Šiaulių policijos viršininkas Rimvydas Šlekys arba jo pareigūnai, „bylą siuvę“ baltais siūlais? Redakcijos archyvo nuotr.

Mykolas DEIKUS

Dar dviejų šimtų tūkstančių litų ieškinys netrukus pasieks ant bankroto ribos balansuojančią Šiaulių miesto savivaldybę. Nes Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad politikai buvo neteisūs.

Prieš praėjusius rinkimus politikavę Šiaulių miesto tarybos nariai greičiausiai išvengs atsakomybės už padarytus nuostolius. Nors ieškinių, kuriuos paskatino eksmero Genadijaus Mikšio vadovaujami politikai, suma jau siekia du milijonus litų.

Pralaimėjo teismuose

2010-ųjų rudenį Šiaulių miesto tarybos nariai priėmė net kelis sprendimus, kuriais užsimota apriboti kelių naktimis dirbusių barų veiklą. Nors kai kuriuose mieste veikiančiuose naktiniuose klubuose iki šiol „liejasi kraujas“, savivaldybė atakuojama gyventojų skundais, Šiaulių miesto policijos komisariato, vadovaujamo Rimvydo Šlekio, žvilgsnis nukrypo į barus, sudarančius konkurenciją naktiniams klubams ir miesto prekybos centrams, kurie alkoholinius gėrimus gali pardavinėti tik iki 10 valandos vakaro.

Vienas iš tokių barų – pietiniame miesto rajone, Lyros gatvėje esančiame prekybos centre. Nors šiame bare nebuvo užfiksuota incidentų, skirtingai nei veikiančiuose greta, R. Šlekio pareigūnai nutarė pasižymėti ir surašė neigiamą rekomendaciją Šiaulių miesto tarybai. Politikai lengva ranka apribojo baro darbo laiką. Ir pralaimėjo teismuose.

Pažeidimų nebuvo

Pradžioje Šiaulių apygardos administracinis, o šių metų vasarį – ir Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad savivaldybės turi teisę riboti barų darbo laiką – kad palaikytų pusiausvyrą tarp verslo ir visuomenės interesų. Tačiau ši teisė – ne absoliuti.

Savivaldybės savo sprendimu privalo argumentuoti įrodymais, o ne kieno nors nuomonėmis, pasvaičiojimais, politikų užgaidomis, kieno nors privačiais interesais.

Vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, kad policijos siūlymai Savivaldybei nėra privalomi, Savivaldybė privalo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

„Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nustatytų pažeidimų intensyvumas, pobūdis bei pavojingumas visuomenei tiesiogiai nesietini su pareiškėjo baro veikla ir nesuteikia atsakovui (Savivaldybei, - aut. past.) neginčytinos teisės riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą“, - skelbia teismas. Pažymėta, kad licencijas verstis tokia pat veikla turi ir daugiau šalia veikiančių įmonių, todėl teigti, kad už pažeidimus atsakinga viena įmonė, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad prie baro įrengtos stebėjimo kameros, dirba apsaugininkas. „Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui priklausančiame bare nėra nustatyti reikalavimų alkoholiu prekybos pažeidimai, taip pat nėra gauta kitų asmenų ar organizacijų skundų dėl jo veiklos“, - skelbiama Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.

Iškreipė konkurencijos sąlygas

Posėdžiavusi Vyriausiojo administracinio teismo kolegija be kita ko pasisakė ir apie konkurencijos laisvės suvaržymą.

„Savivaldybės sprendimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, juo nepagrįstai ribojama ūkio subjekto laisvė lygiomis dalimis konkuruoti toje pačioje rinkoje su kitais dalyviais“, - skelbiama nutartyje. Ir pakartojama, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad baro veikla galėjo neigiamai paveikti kriminogeninę padėtį. Atvirkščiai – po to, kai pradėjo dirbti baras ir įrengtos stebėjimo kameros – tapo ramiau.

Šiaulių savivaldybės argumentai, neva Taryba siekusi ginti viešąjį interesą, buvo atmesti. Skundą atmetusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimas apriboti baro darbo laiką reikštų vien prielaidomis, o ne konkrečiais faktais pagrįstą sprendimą.

Teikiamas ieškinys

Redakcijos žiniomis, nepalankaus Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo miesto politikams siūlyta neskųsti, tačiau į argumentus neatsižvelgta. Už tai iš miesto biudžeto bus padengtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ginčai teismuose užsitęsė, Savivaldybei teks atlyginti ir ekonominę žalą, kurią patyrė baro savininkai.

Su Šiaulių savivaldybe bylinėjamasi nuo 2010-ųjų rudens, o galutinį sprendimą Vyriausiasis administracinis teismas priėmė šių metų vasarį. Suskaičiuota, kad per visą tą laiką įmonė patyrė du šimtus tūkstančių litų nuostolių, kuriuos dabar prašoma atlyginti.

Meras – išsisukinėja

Su įstatymais prasilenkiantys politikų sprendimai, panašu, ir vėl kainuos miesto biudžetui. Bent jau taip galima suprasti iš Šiaulių miesto mero Justino Sartausko užsidegimo apginti savo darbdavius – už jį balsavusius valdančiosios koalicijos narius, kurie ir atsakingi dėl situacijos, į kurią pateko Savivaldybė.

„Sąmoningo pažeidimo nebuvo“, - tikina J. Sartauskas, tarsi politikams nereikėtų laikytis įstatymų ar būtų atleisti nuo bet kokios atsakomybės už savo veiksmus. Ir patikino, kad Savivaldybei pralaimėjus ieškinį iš įstatymus pažeidusių politikų pinigai nebus išieškomi.

Klesti nebaudžiamumas

Šiaulių savivaldybėje jau seniai tarpsta nebaudžiamumo dvasia. Tai rodo pastarųjų metų įvykiai ir teikiami ieškiniai. Neseniai viešąjį interesą gynusi Šiaulių apygardos prokuratūra teismuose įrodė, kad Savivaldybė, pažeisdama įstatymus, bendrovei „Vaidva“ Šiaulių oro uosto prieigose leido ardyti inžinerinius įrenginius, kasti ir išsivežti žvyrą. Skaičiuojama, kad 12 tūkstančių litų gavusi iš konkurso nugalėtoja pripažintos įmonės Šiaulių savivaldybė prarado apie pusę milijono litų. Pinigai nebuvo išieškoti. Tiesa, bendrovė „Vaidva“ liberalcentristų partiją parėmė 10 tūkstančių litų.

Šiaulių savivaldybei bendrovė „Elektropolis“ teikia 1,7 milijono litų ieškinį – turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Praėjusios kadencijos Šiaulių miesto taryba be jokių motyvų atsisakė tvirtinti detaliuosius planus Pavasario gatvėje. Du politikai sėdo į teisiamųjų suolą dėl korupcijos ir tik kadencijos pabaigoje, kai Savivaldybė visus teismus pralaimėjo, detalieji planai patvirtinti.

Dėl Šiaulių miesto politikų žaidimų su Daušiškių kapinėmis dabar bėdų turi ir Šiaulių rajono savivaldybė. Kadangi Šiaulių valdžia užsigeidė kapinėms didesnio sklypo nei leido įstatymas, privataus asmens žemė pateko į sanitarinę zoną. Kaune gyvenantis pilietis įrodė, kad kapinių detalusis planas prasilenkia su įstatymu, todėl dėl prarastų pajamų patirtus nuostolius pareikalavo atlyginti iš planą tvirtinusios Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto.