Radviliškio miesto centrinėse kapinėse įrengtas 90 vietų kolumbariumas.
Birutės KRYŽANAUSKAITĖS nuotr.

Jurgita SILIŪNIENĖ
Lietuvoje pradėjus veikti krematoriumui ir atsiradus galimybei rinktis laidojimo būdą kremuojant, gyventojai nori rinktis ir vietą, kur laikyti urnas su pelenais. Nors jas galima laidoti į žemę net ir jau uždarytose kapinėse (jei jose yra šeimos kapavietė), vis daugiau žmonių pageidauja laikyti urnas kolumbariumuose. Juolab kad vienoje kolumbariumo kriptoje galima laikyti mažiausiai keturias urnas. Visgi, šiauliečiams šio laidojimo būdo dar teks palūkėti.

Trūksta lėšų
Šiaulių miesto savivaldybės administracija dar pernai buvo žadėjusi, kad šių metų pavasarį Ginkūnų kapinėse turėtų iškilti kolumbariumas. Tačiau kaip įprasta, valdininkų pažadai ir lieka tik pažadais – kolumbariumo šiauliečiams teks dar palaukti, o kaip ilgai, valdininkai atsakyti negali. Statiniui skirta šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. Suplanuota, kad jame turėtų tilpti apie keturi šimtai urnų, bet tokio dydžio statinio sąmata „netikėtai“ išaugo. Teigiama, kad statyboms reikės bent pusės milijono litų.
„Šiauliai yra ketvirtas miestas po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kurio gyventojai dažniausiai renkasi kremavimą, kaip laidojimo būdą, – pastebi Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ vadovas Vytenis Labanauskas. – Taigi, pasirinkusieji kremavimą, tačiau nenorintys urnos su pelenais laidoti į žemę, susiduria su problema – gimtajame mieste nesant kolumbariumo, jie automatiškai tampa įstatymo pažeidėjais, nes, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, urną galima laikinai laikyti nepalaidotą ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Taip pat ir Katalikų Bažnyčia, pripažįstanti kremavimą, kaip tolygų laidojimui į žemę, pasisako prieš urnos su pelenais laikymą namie.“

Poreikis auga
V. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad krematoriumo vadovybė jau po pirmojo veiklos pusmečio numatė didėsiantį kolumbariumų poreikį. „Jei pirmaisiais mėnesiais buvo po 90 kremacijų, vėliau jų padaugėjo iki 150, o iš viso per pirmuosius metus buvo kremuota 1360 palaikų, tad atitinkamai didėjo ir kolumbariumų poreikis. Todėl dar pernai, gegužę, visoms savivaldybėms išsiuntėme raštą, jog toks poreikis yra, jis auga ir būtina atkreipti dėmesį į esamą situaciją“, – sako krematoriumo vadovas. Jo teigimu, pagirtina, kad savivaldybės suprato, jog kolumbariumų statyba padėtų ir patenkinti gyventojų poreikį, ir išspręstų pačių miestų problemą – nebereikėtų plėsti senų kapinių ar statyti naujų miesto žemės sąskaita. „Tokiai mažai valstybei, kokia yra Lietuva, kai brangus kiekvienas žemės lopinėlis, per didelė prabanga plėsti ne gyvųjų, bet mirusiųjų miestus, todėl greta laidojimo kremuojant etikos, estetikos ir ekologijos turi veikti ir toks racionalus faktorius, kaip miesto žemės taupymas“, – įsitikinęs V. Labanauskas.

Kolumbariumas – pigiau?
Galima būtų jam pritarti, nes naujų laidojimo vietų paieška pastaraisiais metais tapo ne vienos savivaldybės, taip pat ir Šiaulių, galvos skausmu. Tačiau viešoje erdvėje kolumbariumai vertinami nevienareikšmiai dėl dažnai eskaluojamos didelės vietos urnai kolumbariumuose kainos. „Interpretacijų šia tema turbūt atsiranda dėl to, kad dažniausiai pateikiama „gryna“ tokios vietos kaina, nelyginant jos su laidojimo į žemę ir ilgametės kapavietės priežiūros kaštais, – svarsto V. Labanauskas. – Jei žmonės pasiskaičiuotų ne tik šiandienos išlaidas, jie tikrai pamatytų akivaizdų skirtumą kolumbariumo naudai: kai atsirado galimybė mirusįjį kremuoti Lietuvoje, laidotuvės gali kainuoti apie 2000 litų, o urną su pelenais laikant kolumbariume, nereikia statyti paminklo, aptverti kapavietės, nuolat ją tvarkyti, sodinti gėles ir ravėti žoles. Turbūt geriausiai viską gali suskaičiuoti ir palyginti mūsų tautiečiai, emigravę į kitas šalis – kiek jiems kainuoja gimtinėje likusių kapų priežiūra, mokant vidutiniškai apie 50 litų per mėnesį, ir kiek kolumbariumo kriptoje stovinti urna.“
Skirtingai nei kapavietė, kolumbariumo kripta gali būti nuomojama pageidaujamam laikui, tad žmonėms atsiranda galimybė ateityje persivežti urną į tą miestą ar šalį, kur planuojama gyventi, arba laidoti bendroje artimųjų kapavietėje. Kremuotiems palaikams pagerbti pakanka prie kriptos uždegtos žvakės ar gėlės žiedo.

Veikia kaimynystėje
Kolumbariumai jau veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat Jonavoje ir Kretingos rajone, Darbėnuose. Artimiausiu metu statysiančios kolumbariumus pasiskelbė ne tik Šiaulių, bet ir Panevėžio, Utenos ir Tauragės savivaldybės. Spalio 31 d. kolumbariumas atidarytas Radviliškio miesto centrinėse (naujosiose) kapinėse.
Pasak Radviliškio miesto seniūno Leono Grigaliūno, tuo pat metu, kaip ir kolumbariumo įrengimas, yra vykdomas ir kapinių išplėtimo projektas šiaurės vakarų kryptimi, nes kapinėse laidojamų vietų sparčiai mažėja. Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys patikino, kad kolumbariumas iš dalies padės išspręsti kapinių užimtumo klausimą, nes dabar nėra kur artimiesiems dėti sudeginto mirusiojo pelenų, todėl jie laidoja urnas tradiciškai, kapavietėse.
Šiuo metu įrengtas 90 vietų kolumbariumas, vėliau numatyta jo plėtra. Pirmajam kolumbariumo statybos etapui skirta 160 tūkst. litų iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto. Iš viso kolumbariume pagal projektą keturiais etapais numatyta įrengti 594 kriptas, kiekvienoje bus galima laidoti iki 4 urnų. Seniūnas teigia, kad kolumbariumo plėtra priklausys nuo poreikio. Šiuo metu kremuojama apie 10–12 žmonių per metus, ateityje šis skaičius gali didėti.

Degino su apeigomis
Palaikų deginimo pradininkais laikomi III tūkst. pr. m. e. Mesopotamijos civilizacijoje gyvenę šumerai. Jie tikėjo, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Palaikų deginimo paprotys paplito Pietryčių ir Vidurio Azijos šalyse, Afrikoje. Seniausių žinių apie mirusiųjų deginimą aptikta senovės indų šventraščiuose (Vedose), daug šimtmečių prieš Budą. Daugelis senovės tautų (asirai, babiloniečiai, žydai) su specialiomis apeigomis mirusiuosius degino ant laužo. Panašūs papročiai buvo paplitę ir daugiau nei 1000 metų prieš Homerą Senovės Graikijoje, Romoje – po mirties buvo sudeginti garsieji graikai Hektoras, Achilas, romėnai Pompėjus, Brutas, Augustas, Cezaris, Neronas ir kiti. II a. pr. Kr. mirusiųjų deginimo būdas išplito ir tuose kraštuose, kur gyveno keltai, germanai, slavai. Baltų kraštuose palaikų deginimas paplito I tūkst. po Kristaus. Palaikų deginimo paprotys mūsų krašte įsigalėjo V amžiuje, kuršių žemėse tik nuo X amžiaus ir gyvavo net įvedus krikščionybę – iki maždaug XIV-XV a.
1249 m. sutartyje su Kryžiuočių ordinu lietuviai pasižadėjo nebedeginti mirusiųjų. Tačiau kai kuriose vietovėse mirusieji buvo deginami net iki XIV a.
Rytų, Pietryčių Lietuvoje sudegintų mirusiųjų pelenai laidoti pilkapiuose, kiti – kapinynuose. Palaikai berti tiesiai į duobutę arba išbarstomi kapo duobėje. Vakarų Lietuvoje kapai buvo įrengiami molinėse urnose.

Kremuojama Kėdainiuose
Pasak istorikų, mirusiųjų palaikų kremavimas Lietuvoje įteisintas 1932 metais. Dar po ketverių metų Vytauto Didžiojo universiteto Anatomijos katedros prof. Jurgio Žilinsko iniciatyva Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis šalies krematoriumas, kuris buvo uždarytas 2003 m. kaip neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų. Tuomet ilgą laiką žmonės buvo įpratę ir žinojo, kad kremuoti palaikus įmanoma tik užsienyje, arčiausiai – Rygoje, kur krematoriumas pastatytas dar 1993 m. Nuo 2011 metų lapkričio Kėdainiuose duris atvėrė vietinis krematoriumas.

Bažnyčia neprieštarauja
Bažnytinės laidojimo apeigos kremuojant pirmą kartą aprašytos Lietuvos Vyskupų konferencijos 2004 metais išleistame „Laidojimo apeigyne”.
Atsisveikinimas su velioniu jį laidojant ar kremuojant beveik nesiskiria, tačiau dvasininkai turi teisę atsisakyti bažnytinių laidojimo apeigų, jei kremavimu norima paneigti kūno iš numirusiųjų prisikėlimą.
Kaip teigia dvasininkai, nepagarba kremuotiems palaikams rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti ir pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose.

Reklama:  Gedulas.lt - profesionalios laidojimo paslaugos