
Praėjusios kadencijos Šiaulių universiteto senato pirmininkas Aloyzas Gudavičius sako, kad senate pirmininkas neturi ypatingų galių – tik vieną balsą, kaip ir kiti nariai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių universitete išrinktas naujas senatas: bendras aukščiausiosios sprendžiančiosios universiteto institucijos narių skaičius nepasikeitė, tik pagal naująjį universiteto Statutą jiems sumažėjo funkcijų.
Rinkimai pagal kvotas
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar Šiaulių universiteto senatą sudaro 32 nariai. Tad trečiadienį įvykusiuose senato rinkimuose, pagal naująjį universiteto statutą, buvo išrinkti 24 senato nariai, nes rektorius į senatą patenka pagal pareigas, o septyni nariai – studentai - paskirti Studentų atstovybės.
Kadangi pagal Statutą senate turi būti ne mažiau kaip septyni profesoriai, ne mažiau kaip septyni docentai ir taip toliau, universiteto fakultetams buvo paskirstytos kvotos, kurių dydis priklausė nuo fakultetuose esančių mokslinių darbuotojų ir pripažintų menininkų skaičiaus, ir 104 rinkikai turėjo pažymėti po aštuonis biuletenius.
Pasak senato rinkimų komisijos pirmininko Nerijaus Ramanausko, balsų skaičiavimas truko labai ilgai, tačiau visos procedūros vyko sklandžiai.
Išrinkti 24 senato nariai
Iš į rinkimų biuletenius įtrauktų 40 kandidatų išrinkti dvidešimt keturi: 15 buvusio senato narių ir 9 išrinkti pirmą kartą.
Taigi į Šiaulių universiteto senatą išrinkti: iš Edukologjos fakulteto profesorė habil. dr. Audronė Juzė Juodaitytė, docentės dr. Aušra Kazlauskienė, Daiva Malinauskienė; iš Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Žilvinas Norgėla, docentė dr. Violeta Šlekienė; iš Humanitarinio fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Aloyzas Gudavičius, profesorė dr. Genovaitė Kačiuškienė, docentas dr. Juozas Pabrėža, docentė dr. Reda Toleikienė, profesorius dr. Skirmantas Valentas; iš Matematikos ir informatikos fakulteto docentai dr. Daiva Korsakienė, Darius Šiaučiūnas, iš Menų fakulteto profesoriai Ričardas Garbačiauskas, Vaidotas Janulis, Giedrius Šiukščius; iš Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto docentas dr. Algirdas Ališauskas, profesorė dr. Ingrida Baranauskienė; iš Socialinių mokslų fakulteto profesorė dr. Diana Šaparnienė, docentas dr. Gintaras Šaparnis, profesorė dr. Zita Tamašauskienė, profesorė dr. Skaidrė Žičkienė; iš Technologijos fakulteto profesorius habil. dr. Vincas Laurutis, docentas dr. Sergėjus Rimovskis, profesorius dr. Vaclovas Tričys.
Ir dar septyni Studentų atstovybės skirti universiteto studentai tapo senato nariais - Klaidas Palikevičius, Renata Norbutaitė, Benas Erencas, Eglė Degytė, Gabrielė Gendvilaitė, Edita Mkrtūnian, Inga Augustytė.
Galimi trys kandidatai į pirmininko kėdę
Pirmasis naujojo senato posėdis įvyks lapkričio 30-ąją: bus renkamas pirmininkas, o po to bus sudaromos komisijos.
Anot universiteto Ryšių su visuomene tarnybos direktorės Irenos Baliulės, pirmajame posėdyje pagal tradiciją pirmiausia senato pirmininku siūloma išrinkti daugiausiai balsų surinkusį narį.
O didžiausio palaikymo pagal šių rinkimų rezultatus, pasak komisijos pirmininko Nerijaus Ramanausko, sulaukė trys universiteto moksliniai darbuotojai: Darius Šiaučiūnas, Algirdas Ališauskas ir Sergėjus Rimovskis, galima tikėtis, kad naujojo senato pirmininku gali tapti vienas iš jų.
Ketvirtą kartą į Šiaulių universiteto senatą išrinktas ir dvi pastarąsias kadencijas buvęs šios institucijos pirmininku Aloyzas Gudavičius, paklaustas, ar dar ruošiasi kandidatuoti į pirmininkus, atsakė: „Ne, ne, man užtenka. Yra pasaulyje daug gražių ir net gražesnių dalykų už pirmininkavimą senatui“.
Atsinaujinusiam senatui – mažiau galių
Apskritai A. Gudavičius sako šių rinkimų rezultatus vertinantis pozityviai: „Yra nemažas atsinaujinimas – trečdaliu. Jis galėtų būti didesnis, tačiau dabar studentų padaugėjo nuo 4 iki 7, o balsuojant žmonėms baisiai daug kriterijų atsiranda: vienas kažkam nepatiko, kitas kvalifikacijos neturi, trečias per senas...“
Nors kita vertus, pagal naująjį statutą, keičiasi senato funkcijos: valdymo, strategijos, finansavimo klausimus dabar sprendžia universiteto taryba, senatui nebereikės tvirtinti rektoriaus ataskaitų, sąmatų, universiteto biudžeto, o tik spręsti akademinius klausimus: studijų programų, kvalifikacijų, katedrų vedėjų, dekanų, net prorektorių tvirtinimo ir kitus. Be to, senatas bet kuriais klausimais turi pareikšti savo savo nuomonę tarybai.
„Tos tarybos čia nelabai reikalingos tikriausiai, nes kiek pirma jos visiškai formaliai buvo, nemanau, kad ir dabar jos ką nors labai spręstų. Na, rektorių rinks...“ - sako daktaras Aloyzas Gudavičius apie ne tik Šiaulių universitete, bet ir visur Lietuvoje susidariusią dvivaldystę – tarybos ir senato.



