Mokiniai piketuoja prieš naują bendrojo priėmimo į universitetus tvarką. „Bilietas į Londoną“, „Mes nenorime būti viską žinantys robotukai“, - skelbė užrašai ant plakatų. 1

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

                 
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Vakar skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės įvyko Šiaulių moksleivių piketas, kurį organizavo Lietuvos moksleivių sąjunga. Susirinkę moksleiviai protestavo prieš naują bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

Prie Savivaldybės piketavo moksleiviai
Lietuvos liberalų sąjungos deleguoto švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus neseniai patvirtinta 2014 m. bendrojo priėmimo į universitetus tvarka ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos mokyklose sukėlė sumaištį.
Nuolatinės reformos visiškai nepradžiugino moksleivių. Jie prieš svarbų gyvenimo žingsnį atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Todėl rugsėjo 19 dieną daugelyje Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Palangoje, Utenoje, Mažeikiuose, Elektrėnuose, Šiauliuose, Šakiuose, Radviliškyje įvyko moksleivių piketai. Prie Šiaulių „Saulės diskų“ fontano buriavosi 9 jaunuoliai.
Lietuvos moksleivių sąjungos narys Lukas Adomaitis pasakojo, kad moksleiviai negavo leidimo piketuoti, todėl negalėjo surinkti didesnio būrio pasipiktinusiųjų. Tačiau penktadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei prie Vyriausybės, vyks visos Lietuvos moksleivių piketai, kurie turėtų būti kur kas sėkmingesni. Tikimasi sulaukti bent 100 moksleivių.

Nauja tvarka sukėlė sumaištį
Lukas Adomaitis teigė, kad tokių piketų priežastis – nepriimtina naujoji bendrojo priėmimo į universitetus tvarka. Net penkių egzaminų laikymas užkrauna moksleiviams didelį krūvį ir spaudimą. Dar labiau piktina, kad naujoji tvarka buvo priimta už švietimo įstaigų akių. Tiek moksleiviams, tiek mokytojams, anot pašnekovo, tai buvo netikėta ir nemaloni staigmena. Jie tikisi, kad bent keletą artimiausių metų išliks senoji bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka.
Piketuodami jaunuoliai nori atkreipti ne tik visuomenės, bet ir pačių moksleivių dėmesį. Siekiama, kad būsimi studentai neliktų abejingi, sektų bei vertintų Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimus, nes jie lemia jaunosios kartos ateitį. Dabartiniai vienuoliktokai, kurie 2014 m. norės praverti universiteto duris būdami valstybės finansuojamoje vietoje, privalės išlaikyti 5 brandos egzaminus.
Pagal naująją tvarką bus skaičiuojami 4 dalykų: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko rezultatai. Be to, pakelta ir užsienio kalbos mokėjimo kartelė.
Norintys patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų – kalbą B2 lygiu. Tai reiškia, kad abiturientas brandos egzamino metu privalo surinkti daugiau nei 40 balų iš 100. Kitu atveju durys į universitetą užsivers. B1 lygio pakanka tik tuomet, jei ketinama stoti į kolegiją.

Lietuvos moksleivių sąjungos narys Lukas Adomaitis piktinosi, kad Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimus už akių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.