Zita KATKIENĖ

Nors Šiaulių centro poliklinika prieš gerą pusmetį įrengė „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinetą ir durys narkomanams, ieškantiems pagalbos, jau atvertos, patys narkomanai sako, jog kabinetas dar neveikia. „Nes niekas nepasikeitė“, - tvirtina narkotikus vartoję žmonės, pasiryžę įveikti priklausomybę ir padėti likimo draugams. Tačiau Savivaldybės klerkai neranda galimybių sumokėti už dviejų savanorių, pasirengusių dirbti „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinete, darbą.

Bene skaudžiausia, kai žlunga kurti planai, svajonės. Taip šiandien jaučiasi žmonės, pasiryžę ne tik patys įveikti priklausomybę, bet ir padėti likimo draugams. „Mes laukėme, kol įrengs „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinetą, važiavome mokytis į Klaipėdą, o šiandien mūsų niekam nereikia“, - kalba narkomanė Janina, į kursus vykusi drauge su Gediminu (vardai pakeisti).

Pati Janina penkerius metus vartojo narkotikus ir jų atsikratyti nusprendė „Metadonu“. Dviem pakaitinio palaikomojo gydymo metadonu dalyviams buvo pasiūlyta vykti į dviejų dienų kursus ir mokytis dirbti Šiaulių centrinėje poliklinikoje kuriamame „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinete, kuriame pagalbos sulaukia ne tik narkomanai, bet ir prekybos žmonėmis ar prostitucijos aukos. 

Kursų klausytojams vyko paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. „Mes tiek daug žinių gavome, tiek literatūros parsivežėme, bet nieko nereikia“, - neslepia nusivylimo Janina, kurios gera draugė, prieš devynerius metus susirgusi priklausomybe narkotikams, dirba „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinete Vilniuje ir jai už šį darbą mokama.

Šiaulių centrinėje poliklinikoje įrengtame „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinete iki šiol dirba tie patys medikai bei socialiniai darbuotojai, kurie ir anksčiau dirbdavo su priklausomybių ligomis sergančiais žmonėmis. Skirtumas tik tas, kad jiems tai tik papildomas darbas: tenka nustatytomis valandomis eiti į „Žemo slenksčio“ kabinetą ir dirbti su jame apsilankančiais žmonėmis.

„Mes išmokome, kaip registruoti apsilankančius žmones, kaip registruoti švirkštų keitimo žurnalą“, - pasakoja Janina.

Klaipėdoje, kur teko mokytis abiem narkotikų priklausomybe susirgusiems žmonėms, darbo tikrai nestigo. Pasak Janinos, ten į „Žemo slenksčio“ kabinetą ateina daug žmonių, tad darbo tikrai daug. Kabinete taip pat dirba narkotikų priklausomybe sergantys žmonės ir už darbą jiems mokama.

Narkomanas Gediminas taip pat džiaugiasi atsiradusia galimybe susipažinti su darbu Žemo slenksčio paslaugų kabinete.

„Aš net jaučiau džiaugsmą man suteikta galimybe mokytis dirbti „Žemo slenksčio“ kabinete“, - kalba Gediminas prisimindamas, kaip planavo dirbti ir bendrauti su pagalbos ieškančiais žmonėmis. „Mintyse planavau, kaip prie žmogaus prieiti, ką daryti, kaip elgtis“, - dalijasi žlugusiais planais penkiolika metų narkotikų priklausomybės vargintas žmogus.

Šiandien Gediminas dalyvauja pakaitinėje palaikomojo gydymo „Metadonu“ programoje ir apie tas problemas, kurios užgriūva narkotikus vartojantį žmogų, puikiai žino. Tad ir planavo, kaip padės žmonėms, norintiems atsisakyti narkotikų priklausomybės. Planavo rengti susirinkimus, į kuriuos rinktųsi norintys įveikti priklausomybę narkotikams. „Reikėtų stipraus narkomanų anonimų klubo, kokio Šiauliuose dar nėra“, - sako Gediminas įsitikinęs, jog yra pasirengęs imtis šio darbo.

„Mes norėjome, kad švirkštų keitimu darbas „Žemo slenksčio“ kabinete nesibaigtų“, - kalba Janina, planavusi teikti pagalbą narkomanams ir patarimais, ir konkrečiais sprendimais. „Juk dažnas iš jų neturi nė dokumentų, nesusitvarko pašalpų, nes yra atstumti visuomenės“, - kalba Janina, ir šiandien neatsisakanti padėti žmonėms, kai jiems pagalbos prireikia. Tačiau nuolat dirbti šio darbo be atlygio negali.

„Nes kabinetas iki šiol neveikia“, - įsitikinusi moteris, juk seminaro metu sužinojo, kad narkotikų priklausomybe sergantiems žmonėms geriausiai gali padėti tas, kuris pats yra įveikęs šį klampų kelią. „Aš savo akimis mačiau, kaip tuo pačiu švirkštu leidžiasi narkotikus, aš pati patyriau, ką turi iškęsti žmogus, pasiryžęs įveikti priklausomybę, todėl drąsiai galiu apie tai kalbėti“, - kalba moteris, kursų metu išmokusi padėti ir perdozavusiam narkomanui. 

„Man „Žemo slenksčio“ kabinetas – tai galimybė ne tik kitiems padėti, bet ir pačiai sau suteikti naujų jėgų nesugrįžti prie narkotikų“, - sako jauna išvaizdi moteris, kurios gyvenimą sužalojo narkotikai. Bet ir suteikė naujų galimybių, kurias realizavusi gyventų visavertį gyvenimą,

Tačiau moteris neslepia, jog jai norisi, kad už šį darbą, kurį dirbtų kasdien „Žemo slenksčio“ kabinete, jai būtų mokama. Nes taip yra visur.

„Pas mus visas darbas su narkotikų priklausomybe sergančiais žmonėmis atitenka vienam žmogui – gydytojai Elenai Kuznecovai, kuri ir dirba ne tik neskaičiuodama valandų, bet ir netausodama savo sveikatos, sirgdama“, - kalba Janina, ypač dėkinga gydytojai už galimybę ateiti į kabinetą kada tik panorėjus, už galimybę būti išgirstai, suprastai.

Pasak Psichikos sveikatos centro vedėjos Laimos Šėporaitienės, drauge su priklausomybių psichiatre Elena Kuznecova įkūrusios „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinetą, veikti jame tiktai yra ko. Pasak medikės, „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinete teikiamos paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims. Bene pagrindinis tikslas – užmegzti narkotikų vartotojų bei jų artimųjų kontaktą su gydymo įstaiga, kurioje dirba narkotikų priklausomybės psichiatras, kuriame jau taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas „Metadonu“.

Šiame kabinete dirbantys socialiniai darbuotojai surenka ir keičia panaudotas adatas. Pavasarį, kai įsikūrė kabinetas, žmonių ateidavo daugiau. Per mėnesį būdavo pakeičiama apie 70-90 švirkštų. Prasidėjus vasarai apsilankymų Žemo slenksčio kabinete sumažėjo – pakeičiama apie 20-30 švirkštų. Tačiau, pasak psichiatrės, ne skaičiai čia svarbiausia. Svarbiausia tai, kad žmogus be baimės gali ateiti, puikiai žinodamas, kad bus saugus. Svarbu ir tai, kad vis mažiau mėtomi narkomanų panaudoti švirkštai, nes jie patys suinteresuoti gauti švirkštą veltui. 

„Žemo slenksčio“ kabinete dalijamos ir dezinfekcijos, ir apsaugos priemonės, atliekami testai dėl papildomų narkotikų vartojimo,  dėl hepatitų, ŽIV ir AIDS.

Dažno narkotikus vartojančio žmogaus problema – žaizdotos rankos ir kojos. Tenka perrišti žaizdas, atlikti laboratorinius tyrimus.

„Daug efektyviau, kai kabinete dirba žmonės, patys turintys patirties su narkotikų keliamomis problemomis“, - sako priklausomybių psichiatrė Elena Kuznecova. Nes jais žmonės labiau patiki, lengviau išsako savo problemas, nebebijo sulaukti pagalbos. Taip ir pagrindinis tikslas – paskatinti narkotikų vartotojus gydytis nuo priklausomybės, lengviau pasiekiamas.

Dažniausiai narkotikų vartotojams siūlomas gydymas „Metadonu“. Prieš dvejus metus poliklinikoje įkurtas metadono kabinetas pasiteisino. „Mes planavome turėti 10-15 pacientų, o dabar gydosi 23 žmonės“, - sako E. Kuznecova, nes akivaizdžiai mato, kaip keičiasi žmogus, kai nebevartoja narkotikų. Keičiasi ne tik jo išorė, bet ir elgesys, žmonės tampa atsakingi, įsidarbina, kuria partnerystę ar net šeimas.

Visuomenė dar bijo žmonių, vartojančių narkotikus. Tą atstumą padeda įveikti „Žemo slenksčio“ paslaugų kabinetai, ypač kai juose dirba savanoriai, patys sergantys priklausomybe, tačiau šiuo metu nevartojantys narkotikų.

„Mes radome galimybę du žmones siųsti į kursus, kur jie mokėsi savanorystės darbo, tačiau neturime galimybės šių žmonių įdarbinti“, - sako L. Šėporaitienė.

Gydytoja vylėsi, jog šią problemą pavyks išspręsti savivaldybės lygmeniu, tad kreipėsi į Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisiją. Deja, problema buvo tik įvardyta – išspręsti jos nepavyko.

Anot Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininko, Administracijos direktoriaus pavaduotojo Viktoro Strupo, šitokia galimybė gali būti suteikiama tik tuo atveju, jei būtų parengtas projektas. Tam, kad lėšos būtų numatytos biudžete, anot valdininko, reikalingas Tarybos sprendimas. Tad ir lieka neaišku, kodėl valdininkui neužteko pusmečio sprendimo projektui parengti. „Aš dar peržiūrėsiu protokolą, pasitikslinsiu, ką mes ten nusprendėme“, - pažadėjo valdininkas, kontroliuojantis ir koordinuojantis narkomanijos keliamų problemų sprendimą mieste, tačiau akivaizdu, kad nepersistengiantis. Juk ir tai kas mėnesį gauna solidžią algą, tai kam stengtis, rūpintis?