Ne vieną talentą išugdęs muzikas Arijus Ivaškevičius apgailestauja, kad nekompetentingi komisijos nariai vaikus gali traumuoti visam gyvenimui.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lina JUREVIČIŪTĖ

Vasario 9-ąją viešai paskelbti 2010-ųjų Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė” trečiojo etapo rezultatai. Su nekantrumu šių rezultatų laukė ne tik konkurso dalyviai, jų mokytojai, bet ir kiti šiauliečiai palaikantys savo miestą. Juk kitas žingsnis – varžybos televizijos ekrane. Tačiau peržvelgus konkurso antrojo ir trečiojo etapų rezultatus matyti, kad šiauliečių vaikų kelias į televizijos konkursą nebuvo rožėmis klotas ir tai, panašu, lėmė ne vien objektyvios priežastys. Subjektyvumo šešėlis krenta ant vietinės iš šiauliečių muzikos žinovų sudarytos komisijos, vertinusios vaikų pasirodymus.

Iškalbingiausi – faktai

Reikia pripažinti, kad dainavimas – ne bėgimas, tad ir laimėtojas parenkamas ne pagal tai, kuris pirmas atbėgo. Patys muzikos specialistai pripažįsta, kad žmonės skirtingai girdi ir supranta muziką. O be to, kas patinka vienam, gali visai nepatikti kitam. Todėl natūralu, kad muzikos konkursuose gana sunku objektyviai įvertinti ir išrinkti geriausią dainorėlį.

Su tuo tikriausiai sutiktų ir Lietuvos vaikų bei moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė” atrankos Šiauliuose dalyviai. Būtent dėl to vaikų pasirodymus vertinanti komisija turėjo būti labai kompetentinga ir kaip galima objektyvesnė.

Kompetencijos klausimą palikime nagrinėti specialistams, tačiau objektyvumas kelia daug abejonių. Pirmiausia dėl to, kad savivaldybės lygmeniu vykusioje atrankoje (antrasis „Dainų dainelės” etapas) komisija buvo sudaryta iš vietinių muzikos žinovų. Ne paslaptis, kad Šiaulių muzikos specialistų bendruomenė nėra tokia didelė – jie vieni kitus pažįsta, bičiuliaujasi, bendrauja ir draugauja. Todėl kyla abejonių, kad vertinant vieną ar kitą dainorėlį komisijos nario pasirinkimą galėjo nulemti pažintys, draugystės ar kitos subjektyvios priežastys.

Įtarimus, kad iš vietinių muzikos žinovų sudaryta komisija arba buvo nekompetentinga, arba vieną ar kitą pasirodymą vertino vedama subjektyvių priežasčių, sustiprina faktai. Trečiajame etape (vaikų pasirodymus vertino ne vien iš šiauliečių muzikos žinovų sudaryta komisija, komisiją sudarė muzikos specialistai iš Vilniaus, Joniškio, Pakruojo ir kitų miestų) aukštus įvertinimus gavo tie pasirodymai, kurie net nebuvo šiauliečių komisijos išrinkti arba vos vos pateko tarp išrinktųjų į tolimesnį konkurso etapą.

Peržvelgiant antrojo ir trečiojo konkurso etapo duomenis, į akis labiausiai krenta keturi konkurso laureatai: „Juventos” pagrindinės mokyklos solistas Domantas Gružas, J. Janonio gimnazijos solistė Jonė Urniežiūtė, „Juventos” pagrindinės mokyklos Aizos Butkutės ir Domanto Šliauterio duetas bei „Juventos” pagrindinės mokyklos vokalinis ansamblis „Allegro”.

Pasirodo, kad vos vos antrąjį turą įveikusi Jonė Urniežiūtė (vietinė komisija jai skyrė 16-ąją vietą) trečiajame etape taip sužavėjo iš kitų Lietuvos miestų atstovų sudarytą komisiją, jog pagal balų skaičių ji atsidūrė trečiojoje vietoje iš visų į finalinį etapą patekusių šiauliečių. Į antrąją vietą iš dešimtosios šoktelėjo „Juventos” pagrindinės mokyklos solistas Domantas Gružas.

Dar labiau vietinės komisijos vertinimai privertė suabejoti Aizos Butkutės ir Domanto Šliauterio dueto bei vokalinio ansamblio „Allegro” rezultatais. Šie pasirodymai vietinės komisijos sprendimu nepateko į tolimesnius „Dainų dainelės” konkurso etapus ir turėjo atsisveikinti su konkursu. Tačiau juos ruošusios mokytojos buvo įsitikinusius, jog jų auklėtiniai verti finalo, todėl pateikė apeliaciją. Dainorėliams buvo leista atlikti savo numerius trečiajame etape. Ir ką jūs galvojate? Abu pateko į finalą ir ne pačiais blogiausiais balais. Duetas iš visų konkurse dalyvausiančių šiauliečių atsidūrė dešimtojoje vietoje, o „Allegro” - 14 vietoje.

Iš viso televizijos žiūrovai „Dainų dainelės” konkurse išvys 16-ka šiauliečių pasirodymų.

Norėtų, kad visus vaikus vertintų viena komisija

Kaip „Dainų dainelės” atrankos komisijos darbą vertina vaikus konkursui ruošiantys mokytojai? Kodėl atsitiko taip, kad nepatekę arba paskutinėse vietose vietinės komisijos sprendimu atsidūrę „Dainų dainelės” dalyviai, pelnė aukštus įvertinimus komisijos, kurią sudarė iš kitų Lietuvos miestų muzikos specialistai? Šiuo klausimus pateikėme Domanto Gružo bei Aizos Butkutės ir Domanto Šliauterio mokytojai Loretai Stankuvienei, ansamblio „Allegro” vadovei Elytei Motuzienei bei  Jonės Urniežiūtės mokytojui Arijui Ivaškevičiui.

„Kai mano auklėtiniai nepateko į tolimesnį etapą, pasiryžau apeliacijai. Nelabai malonu buvo tai daryti, tačiau buvau įsitikinusi, kad mano auklėtiniai verti bent jau kito etapo ir pasirodė tikrai geriau nei kai kurie iš tų, kurie buvo atrinkti. Su vaikais išties daug dirbome. Toks rezultatas, kurį mes parodėme, pasiekiamas ne per dvi-tris dienas. Dirbome kelerius metus ir manau, kad tikrai buvome verti važiuoti į Vilnių, į „Dainų dainelės” konkursą televizijoje. Apeliacija pasiteisino, kita komisija mūsų pasirodymą įvertino puikiai. Nenoriu viešų akcijų ar pasisakymų vietinės komisijos atžvilgiu, tačiau, žinote, Lietuva – pusbrolių kraštas”, - pažymėjo iš pradžių į konkursą nepatekusio, tačiau kviestinės komisijos įvertinimu tarp geriausių konkursantų patekusio ansamblio „Allegro” vadovė Elytė Motuzienė.

„Komisiją sudaro žmonės ir svarbiausia, kad jie būtų kompetentingi, padorūs bei sąžiningi. Ne visi žmonės turi vienodą muzikinį intelektą, ne vienodą supratimą apie muziką ir jos niuansus, ne visi žino skirtumus tarp estradinės ir klasikinės muzikos. Kartais ausį rėžia atlikėjai, estradines dainas dainuodami klasikine dainavimo maniera ir atvirkščiai – kai klasikinis kūrinys atliekamas estradine maniera. Gaila, tačiau ir dažnas pedagogas tų dalykų neatskiria.

Esu laimingas, kad trečiąjį konkurso etapą vertinusi kviestinė komisija buvo kompetentinga ir aukštais balais įvertino mano auklėtinės Jonės talentą.

Apskritai manau, kad komisijos narių balsavimas turėtų būti viešas. Norėtųsi, kad būtų skelbiamas ne tik bendras rezultatas, bet ir  kiekvieno komisijos nario balsas atskirai, tada žinotume, kaip kurį pasirodymą vertino kiekvienas komisijos narys.

Niekada nepamiršiu prieš porą metų įvykusio nemalonaus incidento, kai tuometinis komisijos narys Gediminas Ramanauskas dainininkei nebaigus pasirodymo ją tiesiog nutraukė motyvuodamas tuo, kad baigėsi dainai skirtas laikas. To „Dainų dainelės” konkursuose dar niekada nėra buvę. Ką tai sako? Parodo vietinės komisijos požiūrį į konkursą. Reikėtų pažymėti, jog ta mergina, kurios pasirodymą nutraukė komisijos narys, dabar studijuoja aukštuosius muzikos mokslus – džiazo dainavimą. Tokie komisijos narių poelgiai vaikus gali traumuoti visam gyvenimui. Todėl konkurso organizatoriams ateityje linkėčiau į konkurso komisiją pakviesti tokius žmones, kurių reputacija, padorumas ir kompetencija niekam nekeltų abejonių”, - sakė muzikos pedagogas Arijus Ivaškevičius.

„Neturiu priekaištų miesto komisijai. Nežinau, kaip pati vertinčiau, jei sėdėčiau jų vietoje. Menas, muzika – ne sportas, kad vėliavėlės mostu nustatytumei nugalėtoją. Visi skirtingai girdime, skirtingai suprantame muziką, skirtingas nuomones turime. Mano nuomone, buvo tokių dalyvių, kurių tikrai nebūčiau leidusi į tolimesnius etapus, bet komisija nusprendė kitaip. Nepatogu buvo apeliacija prašytis į tolimesnį etapą, tačiau tikėjau, kad vaikai buvo verti „Dainų dainelės” konkurso kito etapo, todėl ir ryžausi. Kviestinė komisija nusprendė, kad esame verti tolimesnio etapo.

Mano nuomone, ginčų, diskusijų ir nepasitenkinimo būtų galima išvengti, jei grįžtume prie vienos, visos Lietuvos vaikus vertinančios komisijos. Juk anksčiau atvažiuodavo komisija iš Vilniaus, kuri mato visus dainininkus iš visos Lietuvos. Būtų viena nuomonė ir, manau, taip būtų teisingiausia” - mano Loreta Stankuvienė.

Tikina, kad komisija buvo objektyvi

Kodėl taip skirtingai „Dainelės dainelės” konkurso dalyvius įvertino vietinė ir kviestinė komisija, klausiame Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Jankuvienės. Specialistė stebėjo, kad antrasis konkurso etapas vyktų sklandžiai.

Anot D. Jankuvienės, šiemet „Dainų dainelės” komisija esą buvusi ypač skaidri. Esą komisijos nariai buvo parinkti taip, kad nebūtų susiję su konkurso dalyviu ar jo mokykla.

„Visiems geras nebūsi. Konkursas yra konkursas. Šiauliečiai – gabūs vaikai. Konkurencija didelė. Visi patekti negalėjo, tačiau komisija dirbo skaidriai”, - sakė miesto Savivaldybės atstovė D. Jankuvienė.

Kaltinimus galimu komisijos šališkumu atmeta ir „Dainų dainelės” šiauliečių atrankos komisijos narė, choro dirigentė, pedagogė Birutė Janonienė. Komisijos narė patikino, kad komisija vertino tai, ką girdėjo. O tai, kad antrojo ir trečiojo etapo rezultatai skiriasi, anot komisijos narės, galėjo nulemti objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, šaltis. Konkurso atranka vyko žiemą, vieni vaikai susirgo, kiti dėl labai šalto oro nėjo į mokyklą ir nerepetavo. Anot B. Janonienės, daug kas priklauso ir nuo vaikų nusiteikimo, savijautos. Vieną kartą padainuoja gerai, kitą kartą jau nebe taip.

Kaip ir D. Jankuvienė, B. Janonienė pažymėjo, kad patenkintų ir nepatenkintų konkurso rezultatais visada būna. Tačiau, anot jos, reikia pasidžiaugti, kad šį kartą Vilniuje vyksiančiame „Dainų dainelės” konkurse bus net 16 šiauliečių pasirodymų, kai anksčiau patekdavo vos 4-5 atlikėjai.

Tačiau kas gali paneigti, kad jei komisija būtų buvusi objektyvesnė, nebūtų patekę daugiau vaikų?