Valstybės kontrolės audito metu išsiaiškinta, kad vien tik Lietuvos muziejuose saugoma 6,6 mln. vertybių, bet nors nuo 2010 metų pradėtas vykdyti tikrosios visų kilnojamųjų kultūros vertybių vertės nustatymas iki 2013 metų įvertinta tik 13,7 procento, tad esant tokiems tempams įvertinimas bus ne anksčiau kaip 2030 metais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Per patį krizės įkarštį 2010 metais Lietuvos muziejai, bibliotekos ir kiti kilnojamųjų vertybių turėtojai buvo įpareigoti tas vertybes įvertinti litais, kad valstybė žinotų, kokį turtą valdo. Pasak tų įpareigotųjų, tas įvertinimas labai ilgas ir sudėtingas darbas, kurį tenka atlikti... po darbo, nes tam nebuvo skirta nei papildomų etatų, nei papildomo finansavimo. Dar turint omeny, kad krizės metu buvo mažinamas muziejininkų, bibliotekininkų skaičius, o likusiems mažinami atlyginimai, nieko nuostabaus, kad šiemet Valstybės kontrolės auditas nustatė, jog vien šalies muziejuose šis 6,6 milijono eksponatų vertinimo darbas nusitęs iki 2030 metų – dešimčia metų ilgiau nei buvo numatyta.
Tinkamai nepasiruošta
Daug ką Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė: ne visos vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą kaip kilnojamosios, turi vertybių pasus ir apsaugos reglamentus, yra teisinio reglamentavimo spragų, nenustatytas kilnojamųjų kultūros vertybių tikrinimo muziejuose, bibliotekose ir archyvuose periodiškumas ir jų būklės įvertinimo kriterijai, per lėtai vyksta įvertinimo darbai, o ir tie vykdomi pagal skirtingus vertės nustatymo kriterijus ir metodus.
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, kad šis auditas neatskleidė nieko naujo: dar 2010 metais, kai Finansų ministerija įpareigojo pradėti kilnojamųjų vertybių – muziejų eksponatų – vertės nustatymo darbus, buvo keliamas klausimas, ar tam yra tinkamai pasiruošta. Tačiau nors muziejininkai ir sulaukė Kultūros ministerijos palaikymo, pasak R. Balzos, tas darbas tiesiog buvo primestas be jokių resursų kaip papildomas darbas.
Vien metodika – 500 puslapių
„Tai yra sudėtingas darbas ir mes, ko gero, vieninteliai Lietuvoje pasidarėme išsamią to vertinimo metodiką, kurios apimtis - apie penkis šimtus puslapių, o Kultūros ministerija išleido tik rekomendacijas – maždaug dviejų puslapių. Todėl savo metodiką ir kolegoms dalijame, nes norime, kad eksponatai visoje Lietuvoje būtų įvertinti vienodai“, - sako R. Balza.
Bendri vertės nustatymo kriterijai ir metodika yra būtini, nes juk negali, sakykim, to paties laikotarpio akmeninių kirvukų, esančių Mažosios Lietuvos istorijos, Kernavės ar Šiaulių muziejuose, kainos skirtis tris kartus.
Be to, muziejinių eksponatų kaina yra labai orientacinė ir nuolat kintanti. Jei, pavyzdžiui, Lietuvos muziejuose yra labai ribotas senovinių monetų skaičius, tai jų kaina yra labai didelė. Tačiau jei randamas tokių monetų lobis, jų kaina automatiškai krenta. Tad eksponatų vertės nustatymo darbas nėra baigtinis, tai nuolatinis koregavimo procesas.
Net jei eksponatai yra pirkti, tai, pasak R. Balzos, vis tiek sudėtinga, pavyzdžiui, konvertuoti karo laikų markes ar tarpukario Lietuvos auksinus ir litus į šiandieninius litus – kainos gaunasi juokingos.
„Ta mūsų nustatyta vertė yra sąlyginė, orientacinė. Ji, kaip įsivaizduoja Finansų ministerija, niekada nebus tiksli – nuolat varijuos“, - sako Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas.
Papildomo darbo kaina
Tačiau sudėtingiausia yra tai, kad muziejininkai turi verstis per galvą, jog padarytų visus savo darbus ir tą papildomą.
„Per krizę teko mažinti ir darbuotojų skaičių, ir likusiems atlyginimus, o darbų tik prisidėjo – ir vertės nustatymas, ir eksponatų skaitmeninimas į LIMIS, kad visuomenė internete galėtų susipažinti su muziejų fondais. Ir kiekvieną eksponatą reikia ir nuskenuoti, ir suskaitmeninti, ir aprašyti, ir įvertinti. O visam tam reikia krūvos popierių, kuriuos irgi ne šiaip paprasta surašyti, nes kiekvienam daiktui reikia komisijos protokolo. Tai didelis darbas“, - teigia R. Balza.
Tas didelis darbas kol kas „Aušros“ muziejuje vyksta pagal planą: kasmet įvertinami visi naujai įgyti eksponatai ir tam tikras procentas jau esamų pagal prioritetus, tad tikėtina, kad visi eksponatai 2020 metais ir bus įvertinti pinigine išraiška. Tik kokia kaina?
„Aušros“ muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Virginija Lozaitienė atsako taip: „Nors niekas už tai algos neprideda – mūsų žmonės yra savo darbo fanatikai ir triūsia ties galimybių riba, nes padaryti reikia ir padaryti taip, kad darbo kokybė nenukentėtų.“
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza: „Suprantu, kad valstybės turtas turi būti surašytas, bet nesuprantu, kodėl darbas, kurį dabar turime daryti šalia visų kitų savo darbų, buvo pridėtas papildomai neskiriant nei žmonių, nei pinigų.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
