„Dažniausiai vaikai nukenčia tėvų tarpusavio konfliktų metu”, - pastebi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Aidas Steponaitis.

Redakcijos archyvo nuotr.

Motinos smaugtam ir lazda auklėtam dvylikamečiui - Vaikų globos namų prieglobstis. Taip vaiko teisių gynėjai smurtą išgyvenusį vaiką bando apsaugoti nuo kitų smurto proveržių šeimoje. Šiais metais mieste tai jau šešiolikta smurto šeimoje auka.

Policijos pareigūnai prabyla apie tai, kad vaikai nepaliaujamai tampa sutuoktinių tarpusavio konflikto aukomis, o psichologai įvardija, kad šeimoje nukentėję vaikai, užuot ieškoję pagalbos, pradeda kaltės ieškoti savyje. Panašu, kad tikrasis smurtą šeimose išgyvenančių vaikų skaičius niekada nebus žinomas. Tą pripažįsta ir teisėtvarkos sergėtojai.

Motina smaugė sūnų

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiais metais Šiauliuose dėl vaiko patirto smurto šeimoje pradėta 16 ikiteisminių tyrimų, praėjusiais metais šeimose nuskriausta 17 vaikų. Prieš vaikus ranką kėlė motinos, tėvai, patėviai ir kiti giminaičiai.

Pirmadienį policijos pareigūnams pranešta apie Rygos gatvėje esančiuose namuose sužalotą dvylikametį berniuką. Anot teisėtvarkos sergėtojų, sekmadienį šiek tiek prieš vidurnaktį berniukui medine lazda į nugarą trenkė ir smaugti mėgino 34-erių metų motina A. E. Laimė, vaikui medikų pagalbos neprireikė. Motinai teks atsakyti už savo veiksmus - pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Nuskriaustas berniukas – vaikų globos namuose

Anot Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, apie nuskriaustą berniuką skyriui pranešė mokyklos socialinė pedagogė. Ji ant moksleivio kaklo pastebėjusi smaugimo žymes berniuko pasiteiravo, kas nutiko. Vaikas neslėpė, kad jį sužalojo motina. D. Žakario teigimu, vaiko teisių specialistai, išgirdę istoriją apie sužalotą vaiką, socialinei pedagogei patarė kreiptis į policijos pareigūnus. Kaip vėliau paaiškėjo, ji netrukus paklausė patarimo.

„Šiuo metu berniukas apgyvendintas vaikų globos namuose”, - „Šiaulių naujienoms” pasakojo D. Žakaris. Vaikas negalėjo likti pas tėvą – vaiko teisių globėjams šeima, kurioje nuskriaustas vaikas, buvo žinoma iš blogosios pusės ir įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitos sąrašą. Anot jo, berniukas Vaikų globos namuose liks tol, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Vėliau bus sprendžiamas klausimas dėl berniuko laikinosios globos nustatymo.

Mokyklos socialinė pedagogė teigė, kad sužalotas berniukas mokykloje dar naujokas. Moteris nurodė, kad dvylikamečio motina niekada neateidavo į tėvų susirinkimus. Anot pedagogės, mokykloje lankydavosi tik mokinio tėvas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė vakar popietę „Šiaulių naujienoms” kalbėjo, kad policijos pareigūnai įtariamosios – berniuko motinos - dar neapklausė. Moteris kažkur slapstosi.

Vaikai – tėvų konfliktų auka

Susidaro įspūdis, kad kartais meilė gyvenimo draugui būna stipresnė nei savo vaikui.

Prieš porą savaičių į policijos pareigūnus kreipėsi sumuštas trylikametis šiaulietis. Berniukas teisėtvarkos sergėtojams pasakojo, kad praėjusį sekmadienį, šiek tiek prieš vidurnaktį, Tilžės gatvėje esančiuose namuose jį sumušė 43-ejų metų motina S. L. ir jos gyvenimo draugas V. V.

Policijos pareigūnai sučiupo abu įtariamuosius ir uždarė juos į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Spalio pabaigoje į Rėkyvoje esančius namus užsukęs girtas 32-ejų metų vyras giminaitės šešiamečiam sūnui trenkė į veidą. Šiauliuose būta atvejų, kai šeimose skriausti ne tik biologiniai vaikai – vyrai būna nepakantūs ir savo gyvenimo draugių vaikams iš jų ankstesnių santuokų. J. Basanavičiaus gatvėje vyras savo podukrą tąsė už plaukų ir taip stumtelėjo, kad šiai lūžo pirštas. Tąkart kliuvo ir mergaitės mamai. Tai – tik keli šiųmetiniai atvejai.

Nepastabiausi - pedagogai

Anot Šiaulių apskrities VPK Prevencijos poskyrio vyriausiojo specialisto Aido Steponaičio, informacijos apie šeimose nuskriaustus vaikus dažniausia sulaukiama iš tėvų. „70 procentų atvejų tėvai praneša, kad girtas sutuoktinis ar sutuoktinė nuskriaudė vaiką”, - tvirtina pareigūnas. Kas penktas pranešimas atkeliauja iš kitų giminaičių: senelių ir kitų vaikui artimų žmonių, kas dešimta istorija apie šeimoje išgyventą vaiko smurtą pasiekia iš švietimo įstaigų: darželių ir mokyklų.

Tai, kad pedagogai apie smurtą praneša gana retai, nedžiugina ir paties A. Steponaičio. Visgi pareigūnas nelinkęs kaltinti mokyklų ar darželių darbuotojų abejingumu – gali būti, kad nuskriaustą, sužalotą vaiką pastebėję pedagogai dažniausiai viską praneša jų tėvams.

„Dažniausiai vaikai nukenčia per tėvų tarpusavio konfliktus”, - pastebi A. Steponaitis. Jo žodžiais, maždaug kas antrą vaiką, nukentėjusį šeimoje, nuskriaudžia neblaivūs gimdytojai.

Smurtas nelieka be pėdsakų

Šiaulių miesto savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Alina Ubaitė-Erlickienė pastebi, kad kai kurie šeimoje nukentėję vaikai ne visada ryžtasi ieškoti pagalbos – smurto priežasčių ieško ne smurtautojo veiksmuose.

„Vaikai dažnai kaltina save, jie jaučia gėdą. Jie ieško to, kas ne su jais susiję. Galvoja, kad jie turi keistis – o ne suaugusieji. Mano, kad niekas negali padėti, ar neranda tinkamų žodžių pasakyti apie išgyventą smurtą”, - apie vaikų reakciją į smurtą šeimoje kalba psichologė. Jos nuomone, smurtu reikėtų laikyti ne tik fizinius ir psichologinius vieno iš tėvų veiksmus, bet ir vaiko nepriežiūrą.

„Apie tai mažai kalbama, bet tai priskiriama prie vaiką žalojančių veiksnių”, - įsitikinusi psichologė. Jos žodžiais, smurtas retai lieka be pėdsakų. „Vaikai jaučia didelę baimę, nerimą, nuotaikų svyravimą pyktį, liūdesį, atsiranda žalingų įpročių. Moksleiviai gali pradėti praleidinėti pamokas. Jie pradeda sukeitinėti vaidmenis, nebepriima smurto iš vaiko pozicijos”, - apie psichologiškai tėvų traumuojamus vaikus pasakoja psichologė. Smurtą išgyvenantys vaikai pradeda ir mažiau pasitikėti aplinkiniais – smurtas gali atsiliepti ne tik tolesnei vaiko psichinei raidai, bet ir visam gyvenimui.

Kokie tėvai ryžtasi pakelti ranką prieš savo vaiką? „Tai vyksta įvairiose šeimose. Smurtaujama nebūtinai nepilnose ir asocialiose šeimose”, - pastebi A. Ubaitė-Erlickienė. Psichologės žiniomis, Šiauliuose būta atvejų, kai vaikas šeimoje patyrė ir seksualinį smurtą.