Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį atliktų nelaimingų atsitikimų darbe ir kitų su darbu susijusių sveikatos problemų statistinių tyrimų rezultatai parodė, kad vyrai dažniau nei moterys patiria nelaimingų atsitikimų darbe. Taip pat tyrimas leido įvertinti nelaimingų atsitikimų, patirtų darbe, ir asmenų, patyrusių šiuos atsitikimus, skaičių, nedirbto darbo laiko trukmę, su darbu susijusius susirgimus ir dėl to prarastą darbo laiką, veiksnius darbe, galinčius padaryti neigiamą poveikį sveikatai.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Nelaimingi atsitikimai darbe
Tyrimo vertinimais, nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 1,2 procento 15 metų ir vyresnių gyventojų, kurie dirbo ar yra dirbę per pastaruosius 12 mėnesių. Vyrai dažniau nei moterys nurodė patyrę nelaimingų atsitikimų darbe (atitinkamai 1,9 ir 0,5 proc.). Po du ir daugiau nelaimingų atsitikimų darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 3,4 proc. asmenų.
Nelaimingų atsitikimų darbe daugiausia patyrė pramonėje, prekyboje ir žemės ūkyje bei miškininkystėje ir žuvininkystėje dirbę asmenys.
Net 88 proc. nelaimingų atsitikimų įvyko darbo vietoje, 12 proc. buvo kelių eismo įvykis darbo metu. Tyrimo vertinimais, vidutinė po nelaimingo atsitikimo nedirbto laiko trukmė buvo 21,6 dienos. Patyrę nelaimingą atsitikimą darbe vyrai nedirbo ilgiau nei moterys (atitinkamai 23,3 ir 15,3 dienos). Tyrimo duomenimis, trečdalis nelaimingų atsitikimų patyrusių asmenų darbe nedirbo 8–14 dienų.

Darbe paaštrėja sveikatos problemos
Tyrimo duomenimis, kas devintas 15 metų ir vyresnis gyventojas, kuris dirbo ar yra dirbęs per pastaruosius 12 mėnesių, nurodė turėjęs fizinės ar psichinės sveikatos problemų, iš jų ketvirtadalis nurodė, kad sveikatos problemų atsiradimo ar paaštrėjimo priežastis buvo darbas. Kas šeštas gyventojas, per pastaruosius 12 mėnesių turėjęs dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų, nurodė turėjęs jų daugiau nei vieną.
Trečdalis sveikatos problemų dėl darbo turėjusių asmenų buvo 45–54 metų amžiaus, ketvirtadalis 35–44 metų amžiaus, ir penktadalis 55–64 metų amžiaus.
Dėl darbo atsiradusios ar paaštrėjusios sveikatos problemos dažniausiai buvo susijusios su kaulais, sąnariais ar raumenimis, taip pat dažnai pasireiškė ir stresas, depresija ar nerimas. Pastebėta, jog moterys dažniau nei vyrai stresą, depresiją ar nerimą įvardijo kaip pagrindinę sveikatos problemą dėl darbo.
Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad sveikatos problemos, atsiradusios dėl darbo, riboja jų galimybes užsiimti įprasta, kasdiene veikla darbe ar nedarbo metu. Vidutinė nedirbto laiko trukmė dėl su darbu susijusios sveikatos problemos buvo 9,6 dienos. Vyrai, turėję sveikatos problemų dėl darbo, nedirbo ilgiau nei moterys – 10,9 dienos.

Sveikatą neigiamai veikiantys veiksniai
Lietuvos statistikos departamento tyrimo vertinimu, 42,3 proc. dirbančių vyrų ir 22,4 proc. moterų savo darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų fizinei sveikatai. Kas ketvirtas dirbantis gyventojas kaip veiksnius, galinčius turėti įtakos jų fizinei sveikatai, su kuriais jie susidūrė darbe, nurodė varginančią kūno padėtį ar judesius dirbant bei veiklą, reikalaujančią įtemptai žiūrėti, kas penktas – nelaimingų atsitikimų riziką.
Su varginančia kūno padėtimi ar judesiais dirbant bei veikla, reikalaujančia įtemptai žiūrėti, daugiausia susidūrė dirbantys pramonėje ir prekyboje, su nelaimingų atsitikimų rizika – pramonėje ir statyboje.
Kas šeštas užimtas gyventojas darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jo psichinei sveikatai. Moterys dažniau nei vyrai nurodė darbe susiduriančios su psichinei sveikatai įtaką darančiais veiksniais. Kaip veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai, dažniausiai buvo nurodytas per didelis darbo krūvis. Su fiziniu smurtu ar smurto grėsme, galinčiais turėti įtakos psichinei sveikatai, susidūrę nurodė 2,5 proc. užimtų gyventojų. Psichologinį smurtą darbo vietoje patyrę nurodė 2,5 proc. dirbančių vyrų ir 4,9 proc. moterų. Iš psichologinį smurtą darbe patyrusių gyventojų kas penktas dirbo prekyboje, kas šeštas – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje.