Zita KATKIENĖ

Vakar vykusi atestatų  abiturientams įteikimo šventė aplenkė populiariąją atlikėją Moniką Katunskytę, šį pavasarį baigusią Suaugusiųjų vakarinę vidurinę mokyklą. Šiauliuose Monika Katunskytė žinoma ne tik kaip Vitalijos Katunskytės dukra, kaip ją vadina dažnas populiariosios muzikos gerbėjas. Trejus metus populiariosios muzikos padangėje šviečia ir pačios Monikos Katunskytės žvaigždutė. Nuomonių esama įvairių: vieni sako, jog be mamos Vitalijos Katunskytės niekas jos ir nepastebėtų, kiti mano, jog Monika, išleidusi keletą solinių albumų ir drauge su mama įrašiusi ne vieną diską, jau turi savo gerbėjų ratą. Pačiai Monikai atrodo, jog drauge su mama, papildydamos viena kitą, sutraukia didesnį gerbėjų būrį. Išgyventi vien iš dainavimo Monikai dar neteko - ji ir manikiūrus daro, nes to yra išmokusi, ir kitus darbus teko dirbti. Buvusių pedagogų nuostabai Monika siekia vidurinės mokyklos atestato bei planuoja studijuoti teisę. Skyrybos ir brolio Dariaus grįžimas iš įkalinimo įstaigos tik trumpam išblaškė planus.

Iki šiol Vitalija Katunskytė  prisimena savo sunkų kelią į profesionaliąją sceną, kai jai būdavo užtrenkiamos durys vien dėl... antsvorio. Dukrai Monikai kelias į populiariąją sceną buvo kardinaliai priešingas - tereikėjo pačios noro joje būti. Monika neslepia, jog net ir to, kas buvo pasiekiama lengvai ir beveik patiekta ant lėkštutės, ji neišnaudojusi, nes drauge su mama galėjo dainuoti nuo šešerių metukų - po pirmo pasirodymo scenoje.

Šis pasirodymas įsiminė iki šiol. Šiaulių kultūros centre vyko koncertas „Žvaigždžių paradas” ir Vitalija nusprendė jame pasirodyti su savo šešiamete dukra. „Nori padainuoti koncerte?” - paklaususi dukters. „Aišku, noriu”, - sutikusi Monika.

Mama pasiuvo anuomet madingą  lambados sijonėlį, papuošė dukrą ir po kelių dienų  repeticijų abi - į sceną. „Pamenu, ir už laidų užkliuvau, ir labai jaudinausi, todėl scenoje nelabai patiko”, - prisimena vaikystės įspūdžius.

Nuo tada į sceną  daugiau ir nebelipusi, nors mama ir ragino dainuoti. O sulaukusi paauglystės ir pati panoro mokytis dainavimo. Penkiolikmetė lankė „En-den-du” vaikų dainavimo studiją, kuriai anuomet vadovavo Vadimas Kamrazeris.

Nors dainuoti sekėsi, bet po metų ne tik noras prapuolė, bet ir pasidarė... gėda dainuoti, gėda eiti į sceną. Net draugai ragino dainuoti drauge su mama, ir pati mama ragino, bet Monikai neatrodė, kad scenoje dainuoti - didelė laimė. Jai buvę labiau gėda. Gal dėl to pirmo nelabai pavykusio pasirodymo mergaitės širdyje nusėdo tas keistas jausmas ir net nekilo noras jį įveikti.

Bet kelias į sceną, matyt, buvo lemtas, nes vistiek atėjo ta diena, kai Monika pasiryžo. „Pabandom”, - nusprendė drauge su Andre Kraptavičiūte, saksofonininko Remigijaus Kraptavičiaus, su kuriuo Vitalija Katunskytė drauge koncertuodavo, dukra. Merginoms buvo pasiūlyta dirbti drauge ir būti pritariančiuoju Vitalijos Katunskytės duetu.

Apkūnios merginos šalia išraiškingosios Vitalijos Katunskytės atrodė patraukliai ir žaviai. Jau tada daug kas į koncertą ateidavo vien pasižiūrėti, kaip atrodo Vitalijos dukra.

Po dvejų metų Andrė  sukūrė šeimą ir paliko sceną. Monikai šis draugės žingsnis buvo lemiamas - kuriuo keliu jai pasukti? Mergina nusprendė likti scenoje ir dainuoti drauge su mama. Mama ir dukra nusprendė pasivadinti viena - Katunskyčių pavarde, kuri ir tapo Monikos Bielskytės sceniniu pseudonimu.

Daugelį dainų Monika Katunskytė scenoje atliko ir viena. Muzikos ir eilių autorius Sigitas Adeikis ne tik Vitalijai, bet ir Monikai kūrė dainas, ir iki šiol kuria. Tada, prieš trejus metus, Monika įrašė ir išleido pirmąją solinę kompaktinę plokštelę „Kapučino”.  Būta baimės - ar susidomės muzikos gerbėjai vien Monikos dainomis. Baimintasi be reikalo - įrašų studija Monikai Katunskytei įteikė padėkos raštą už populiarią kompaktinę plokštelę. Iki šiol nepamirštamos dainos „Mafija”, kurią moka visi „berniukai”, ir „Palangoj legenda”, kurią žino visos moterys. Šios dvi S. Adeikio sukurtos dainos ir tapo hitais, dėl kurių atlikėją pamilo ne tik Vitalijos Katunskytės gerbėjai.

Kas yra darželis, Monika taip ir nesužinojo. Nors pati mama tuomet, kai Monikutė buvusi ikimokyklinukė, mažai turėjo laiko būti su vaikais. Abu su vyresniuoju broliu Dariumi prižiūrėjo seneliai, Vitalijos Katunskytės tėvai.

„Mes abu su broliu buvome lepinami ne tik senelių, bet ir mamos”, - prisimena Monika savo vaikystę. Kai mama grįždavo iš koncertų - nuolatinio savo darbo, nestigdavo ne tik saldumynų, bet ir pokštų, klegesio.

Pirmąją klasę  Monika Katunskytė pradėjo lankyti Ragainės pagrindinėje mokykloje, o dešimtąją baigė Šiaulių universiteto gimnazijoje. Mokykliniai metai, švelniai tariant, nepaliko džiugių prisiminimų. Ypač vyresnėse klasėse. Paauglystės metais net buvo tapusi tradicija pirmąją pamoką pradėti... direktoriaus kabinete. „Vos ateinu į klasę, o jau vietinis mokyklos radijas praneša: „Monika Bielskytė ir Andrė Kraptavičiūtė - pas direktorių”. Nors Andrė mokėsi vyresnėje klasėje, bet jos nuo mažens buvo draugės, tad ir į pedagogų nemalonę patekdavo kartu. Ir mama, pamena Monika, nuolat buvo kviečiama į direkcinius.

Be visų išdaigų  didelė problema buvo ir... Monikos išvaizda. „Juk tada mokykloje nei nagų nebuvo galima lakuoti, nei plaukų dažytis”, - prisimena Monika. O jai paauglystėje kosmetika buvo ypač svarbi ir ji į mokyklą eidavo tik su grimu ir tik su blakstienų tušu... „Nepradėsime pamokos, kol Monika Bielskytė nenusipraus”, - tokiais žodžiais dažnas mokytojas pradėdavo pamoką. Monika išeidavo praustis ir jau negrįždavo. O kartą, pamena, nusidažė plaukus juodai. Mokytoja, eidama tarp suolų, staiga suakmenėjo: „Tai tu vakar buvai šviesi - eik atsivesk mamą”.

Ir mama, pamena Monika, eina į mokyklą, nors tai jai suteikdavo tik skausmo. Tada gal penkis kartus reikėjo dažyti plaukus, kol jie tapo šviesūs. Bet mokytojos noras buvo įstatymas. „Šiandien jau visi supranta, kad mokytojai neturi rūpėti moksleivio plaukų spalva”, - sako Monika, protestavusi prieš griežtą mokyklos tvarką ir pati dėl to tik kentėjusi.

Mokslai merginai taip pat mažai terūpėjo. Ir pažangumu, ir lankomumu Monika Bielskytė klasę  tempusi žemyn. Apmaudu šiandien Monikai dėl tokios savo paauglystės, bet jos jau niekas pakeisti negali - ji buvusi tokia.

Šiaip taip baigusi dešimt klasių įstojo į Šiaulių buitininkų mokyklą, kur mokėsi manikiūrininkės profesijos. Pusantrų metų mokėsi vien profesijos, o apie tai, kad tuo pačiu galėtų baigti ir vidurinę mokyklą, net nepagalvojusi. Ir mama neragino, nes jai tie dukters mokslai ir elgesys suteikė labai daug rūpesčio.

Vaikinai dėmesio nerodė

Šiandien graži ir įspūdinga Monika Katunskytė net akimirkai apsiblausia, paklausta apie berniukų dėmesį. „Žinokit, tikrai jo nepatyriau”, - atvirauja žvaigždė. Paaiškinimas paprastas - pati su berniukais elgėsi berniukiškai „draugiškai”. Be to, pasak Monikos, jau dešimtoje klasėje buvusi didesnė už visus - svėrusi apie 100 kilogramų.

Deja, svoris vis augo. Butininkų mokyklą bebaigianti mergina jau svėrusi apie 120 kilogramų. Tokia buvusi realybė. Bet tada Monika ir dainuoti duetu šalia Vitalijos pradėjo ir niekam tas jos svoris nekliuvo. Bet ir nepadėjo. Abi su mama, pamena, pradėjusios kovą su antsvoriu - gėrė ir vaistus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo net sveikatai pavojingi.

Antrą dešimtmetį  Monika jau buvo perkopusi, o vaikinų dėmesio dar nebuvo sulaukusi. „Todėl ir neatsilaikiau, kai man buvo parodytas dėmesys”, - prisimena Monika pirmąjį susitikimą su būsimuoju vyru Kęstučiu Blažiu.

Buvo sausis, kai draugė  pakvietė į svečius kavos. Monika priėmė geros bičiulės kvietimą, nes atokvėpiui laiko būdavo mažai. Tuo metu abi su mama daug koncertavo, daug dirbo. Draugė kalbėjo apie koncertus, apie neseniai švęstus Naujuosius metus, kai nuskambėjo telefono skambutis. Draugei tada paskambino Kęstutis ir pasisiūlė į svečius.

Susitikimas buvo lemtingas, nes ir Monika, ir devyniolika metų vyresnis Kęstutis įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Meilė buvusi aistringa - į pasimatymą Monika skubėjo ir kitą, ir dar kitą dieną.

„Man svaigo galva nuo dėmesio, nuo gražių kalbų ir nuostabių žodžių, kuriuos Kęstutis tikrai moka sakyti”, - šiandien pasakoja Monika ir jau neslepia, kad jų karšta draugystė artimiesiems buvo tikra katastrofa. Ji susipykusi ne tik su mama, bet ir su draugėmis. „Jau po dviejų mėnesių pareiškiau, kad gyvensime drauge. Mama nepaprastai supyko, liepė pagalvoti - juk šitoks amžiaus skirtumas, nieko iš to nebus”, - prisimena dainininkė.

Tada Monikai atrodė, jog visi jai tik laimės pavydi, todėl ir atkalbinėja. Ir ji nusprendė klausyti tik savo širdies. „Trenkiau durimis ir išėjau iš mamos namų”, - prisimena konfliktą, po kurio jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Pora įsigijo dviejų  kambarių butą ir jau po dviejų mėnesių Kęstutis pasipiršo. Monika sutiko iš karto, nes neabejojo, kad tai - jos žmogus ir jos didžioji gyvenimo meilė. Jau kitą dieną įsimylėjėliai nunešė pareiškimus ir po pusės metų nuo pažinties dienos, rugsėjo pradžioje, paskirta vestuvių data.  Mama toms vestuvėms, pamena Monika, labai priešinosi ir nebežinojo, kaip paveikti dukrą. „Tada ji paskambino savo seseriai Genutei ir ši nuramino: tegu teka, pats gyvenimas viską sutvarkys”. Ir Vitalija Katunskytė ne tik nurimo, bet ir susitaikė su likimu -  „turėti labai gerą žentą”.

Monikos ir Kęstučio vestuvės anuomet nuskambėjo per visą Lietuvą. Ir ne tik dėl to, kad ištekėjo Palangos J. Basanavičiaus gatvės primadonos, Lietuvos šlagerių  karalienės Vitalijos Katunskytės dukra Monika. Nuskambėjo ir dėl to, kad Monika pasiekė savo tikslą - vestuvių dieną ji svėrė apie 70 kilogramų. „Meilė gali viską”, - iki šiol neabejoja jauna moteris, išsaugojusi puikias linijas ir gerą nuotaiką, nors gyvenimas savo nagučius jau parodė. 

Nuskambėjo vestuvių puota ir todėl, kad jaunuosius ir puotos svečius apgavo pats... piršlys melagis, kuriuo buvo estrados princas Rytis Cicinas. Likus trim savaitėms iki vestuvių R. Cicinas pranešė, kad nedalyvaus, nes jo laukia kitas labai svarbus renginys. Vėliau paaiškėjo, kad tas renginys - to paties pastato kitoje salėje.

Vestuvės buvo išties didelės ir iškilmingos - susirinko apie 70 svečių, svečius linksmino populiariausi atlikėjai. Puotai prabangiame naktiniame klube buvo išleista per 20 tūkstančių litų. Monika tada neslėpė, jog negaila, nes teka pirmą kartą. Kęstučiui tai - antroji santuoka, bet jaudinosi labiau, nei vesdamas pirmą kartą.

Dėl dukters vestuvių  Vitalija Katunskytė puoselėjo daug vilčių. Vylėsi, kad jos nenutrūks taip greitai, kaip jos pirmoji santuoka, kuri nutrūko po trejų vedybų metų.

Dabar jau žinome, kad mamos istorija, deja, pasikartojo - Monikos ir Kęstučio santuoka ištvėrė  vos trejus metus.

Nors Kęstutis žmonai žadėjo padėti surengti grupę, žadėjo remti, pirko brangias dovanas, jiems gimė nuostabus sūnus Kęstutis, santuoka ilgai neištvėrė.

Monika dabar šypsosi, jog jei nebūtų buvusi taip įsimylėjusi ir akla, kaip tokiais atvejais nutinka, skyrybų požymius būtų pastebėjusi net ir tada, kai buvo nesusituokusi. Deja, tik po skyrybų jauna moteris sužinojo, kad požymiai jų jau buvo ir net nesusituokus. „Mes iki vestuvių gyvenome pusę metų kartu, o jis savo žmonai apie tai, kad veda, pasakė prieš 2-3 dienas iki vestuvių”, - šypsosi Monika ir net šiandien nesupranta, kaip ten iš tikrųjų buvo. Ar jos būsimasis, o dabar - jau buvęs vyras sugebėjo gyventi vienu metu su dviem moterimis? Tai tada kokia akla ji turėjusi būti?

Devyniolika metų jaunesnė  moteris jokio pykčio savo buvusiam vyrui nejaučia. „Aš jo dėka įveikiau sunkius gyvenimo universitetus: išmokau taikytis prie kitokio žmogaus, išmokau tvarkytis buitį, skaičiuoti biudžetą”, - sako atlikėja.

Materialinė padėtis nebuvusi bloga, nors Monika gyventi vien iš dainavimo sau neleidusi. Po darbingo vasaros sezono Palangoje ji tarp koncertų ir manikiūrus darydavo, dirbo ir Šiaulių apskrities ligoninės infrastruktūros padalinio direktoriaus padėjėja.

Šeima nusprendė pasididinti būstą - įsigijo keturių kambarių butą, kuriame Monika ir gyvena. Kęstutis, deja, didelių planų neturėjo, nors pradžioje ir į Rusiją su prekėmis važinėjo. Vėliau jam pradėjo pakakti to, ką uždirba bendrame „versle” - jis vežioja Moniką ir Vitaliją į koncertus, nešioja jų daiktus. Visas kitas laikas - laisvas.

Tad ir Palangoje, kai Monika koncertuoja, jam nebūdavo ką veikti. Ir ne keista, kad Daivutė, buvusi to paties baro padavėja, keleriais metais jaunesnė už Moniką, sužavėjo Kęstutį. Ir šiandien 44-erių metų vyras laimingas su dvidešimtmete. Monika porai linki tikros ir didelės meilės. Ir nuoširdžiai džiaugiasi, kad šis gyvenimo etapas - jau praeitis.

Ir buvę pedagogai, ir klasės draugai šiandien Monikos nebepažįsta. Mergina, numetusi per 40 kilogramų, pasikeitė ne tik išoriškai. Pamena, kai dar dirbo ligoninėje, eina su segtuvais rankoje ir susitinka buvusią mokytoją. „Monika, tu čia dirbi?” - su neslepiama pašaipa ir nuostaba paklausė pedagogė. Netrukus pati apsisuko ratu ir su šypsena veide klausia: „Monikute, tai kaip tau sekasi?”

Supranta Monika, kad retai žmonės taip kaip ji pasikeičia. Ir mama iki ašarų susigraudino, kai ji, Suaugusiųjų vakarinės mokyklos dvyliktokė, mokytojų prašymu pakvietė mamą į prieškalėdinį koncertą.

„Tik tu, mama, nenustebk - aš dabar esu klasės pirmūnė, mano nuotrauka yra mokyklos garbės lentoje.“

„Monikute, tu ką - juokauji?” - stebėjosi mama.

Tačiau Monikai nieko keisto, nes mokyklos spragas įveikia darbu, o ir mokytis daug lengviau, kai mokytojų požiūris kitoks, kai jauti pagarbą, dėmesį, supratimą, o ne nuolatinį ujimą. Monika puikiai išlaikė visus abitūros egzaminus, tik chemijos egzamino nelaikė. „Nesijaučiau gerai pasirengusi, o pažymys svarbus - planuoju studijuoti teisę”, - sako M. Katunskytė, nusprendusi chemijos egzaminą laikyti kitais metais. Tada ji ir vidurinės mokyklos atestatu galės didžiuotis. Neslepia moteris, jog ir skyrybos, ir brolio grįžimas iš įkalinimo įstaigos sukėlė nemažai rūpesčių, tad mokslai ir sušlubavo.

Bet mergina neliūdi ir nesijaučia vieniša. Jos širdyje - nauja meilė. Tik šį kartą populiari moteris atsargesnė - ji saugo žmogų, kurį tikrai myli. Bendraamžis, po tuo pačiu Šaulio zodiako ženklu gimęs vaikinas ne tik myli muziką, bet ir pats mielai dainuoja, muzikuoja. Todėl ir bendro daug, ir liūdesiui gyvenime vietos nėra.