Mykolas DEIKUS

Vaikai ir pedagogai tapo politinio teatro statistai. Pinigai ir interesai – pagrindiniai veiksniai, sukantys vadinamojo mokyklų tinklo optimizavimo variklį. Nuogąstaujama, kad Šiauliuose užsuktas mokyklų jungimas taps tramplinu politikams, siekiantiems pasidalyti įtaką švietimo įstaigose.

Šiauliuose – jau pusantro šimto bedarbių mokytojų, kiek jų bus po reformos?

Šiuo metu vyksta konkursas dėl Medelyno mokyklos direktoriaus kėdės. Prieš tai konkursas buvo sustabdytas, o sąlygos skubiai pakeistos. Liepos pradžioje pasirodė naujos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos taisyklės, kurios švietimo įstaigų vadovų skyrimą praktiškai perduoda į ministerijos rankas. Nors viešai teigiama, kad tokiu būdu siekiama aukštesnės švietimo įstaigų vadovų kompetencijos, naujoji tvarka iš esmės atima iš savivaldybių teisę pačioms rinkti direktorius.

Pagal naująją tvarką kandidatai į mokyklos direktoriaus postą privalo atestuotis Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tik po to gali dalyvauti konkurse, kurio komisijoje irgi sėdi vienaip ar kitaip su ministerija susiję žmonės.

Nors Medelyno mokyklos direktoriaus atrankos konkursas buvo paskelbtas galiojant senajai tvarkai, tad ir turėjo būti tęsiamas, Savivaldybė skubiai pakeitė taisykles. Taigi dabar mokyklos vadovas bus renkamas pagal naująją tvarką.

Seimo narys Edvardas Žakaris pastebi, kad Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo nesibaigus kadencijai keisti kai kurių šalies universitetų rektorius. Taip nutiko Kauno technologijos universitete, o renkant Šiaulių universiteto rektorių ministerija atmetė bendruomenės pasiūlytus kandidatus. Dabar – mokyklų eilė?

Švietimo ir mokslo ministerija – Liberalų sąjūdžio rankose. Liberalsąjūdietis viceministras Vaidas Bacys, parėmęs valdančiąją koaliciją, tapo ir Šiaulių miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto vicepirmininku. Dar daugiau – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, kurio rankose – visi su švietimo įstaigomis susiję reikalai, - paskirtas liberalsąjūdiečių atstovas Viktoras Strups. Šie postai ir įtaka – duoklė už paramą valdantiesiems.

Tiesa, mero pavaduotoja, atsakinga už švietimą, paskirta darbietė Danguolė Martinkienė, tačiau zootechnikės išsimokslinimą turinti politikė pastaraisiais metais sukosi versle ir su švietimu neturėjo nieko bendra. Ji net nepriklauso Švietimo ir kultūros komitetui. Nepaisant politikės pastangų naujoje sferoje, mero pavaduotojos postas nesuteikia jokios įtakos, nes visą informaciją valdo ir sprendimus priiminėja administracija. Ir, kaip jau minėta, ten daugiau įtakos turi liberalsąjūdiečiai.

Naujai susiformavusi valdančioji dauguma likus beveik pusantrų metų iki Seimo rinkimų skuba padaryti tai, ko spaudžiami mokyklų bendruomenių neišdrįso buvusieji valdžioje.

Šaltinių teigimu, uždaryti mokyklas skubama jau šį rudenį, kad nuoskaudos pasimirštų iki Seimo rinkimų. Be to, Savivaldybės strategai jaunuosius politikus laiko „žaliais” ir paklusniais partinei drausmei balsuotojais.

Savivaldybėje jau sudarinėjama speciali komisija, turėsianti nuspręsti, kurios miesto mokyklos išliks, o kurios bus uždarytos. Komisijoje lemiamą balsą turės ne specialistai, o politikai – politinių frakcijų, priklausančių valdančiajai koalicijai, seniūnai.

Šaltinių teigimu, mokyklų uždarinėjimą jau sumanyta pridengti sudėtinga Savivaldybės situacija – nesurenkamais mokesčiais ir milžiniškomis skolomis. Esą sujungus mokyklas būtų sutaupyta biudžeto lėšų. Tačiau faktai rodo ką kita.

Nors Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Strups sako, kad komisija nuspręsianti, kurių mokyklų nebeliks, redakcijos žiniomis, pasmerktųjų sąrašas jau žinomas. Viena iš jų – Dubijos pagrindinė mokykla, o kita – Centro pradinė mokykla. Pastaroji, beje, kaip ir dauguma kitų, nėra nuostolinga – Šiauliuose gerą vardą turinčioje mokykloje ateinančiais metais atidaroma papildoma pradinukų klasė.

Bliūkšta ir argumentai, kad pradinių mokyklų trūkumas yra tai, jog jos neturi sporto salių. Pvz., suskaičiavus, kiek mokinių yra „Juventos“ pagrindinėje mokykloje ir kiek fizinio lavinimo pamokų, kyla klausimas, kaip moksleiviai net teoriškai telpa sporto salėje?

Vieša paslaptis, kad šios mokyklos direktorius Vytautas Girčius puikiai sutaria su politikais. Kaip ir kitų pagrindinių mokyklų vadovai, kovojantys už išlikimą.

Nors teigiama, kad Savivaldybei brangu išlaikyti mažėjančias mokyklas, pavyzdžiai rodo ką kita. Iki šiol nėra viešai pasakyta, kiek Savivaldybė sutaupys uždariusi bent vieną mokyklą. Ir negali skaičių įvardyti, nes tuomet reikėtų įvardyti, kiek kainuos išlaikyti tuščius pastatus. Vien tik pastatų šildymas kainuoja keliskart brangiau nei atlyginimai administracijos vadovui, kuris būtų atleistas.

Savivaldybės strategai nesuskaičiavo nuostolių, kuriuos miestas patirs iš darbo atleidus specialistus – pedagogus. Neskaičiuojama, kiek mokesčių mokėtojams kainuos mokėti bedarbio pašalpas.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas ugdymui Romas Marcinkus sako, jog kasmet darbo netenka apie pusšimtį pedagogų. Kiek darbo neturės šiemet, paaiškės spalio mėnesį.

Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, šiuo metu kaip bedarbiais įregistruota pusantro šimto pedagogų. Kiek jiems siūloma laisvų darbo vietų? Nė vienos.

Beje, uždarinėjant mokyklas darbo neteks ne tik pedagogai, bet ir ūkio, valgyklų darbuotojai ir kt. Juos visus išlaikys mokesčių mokėtojai. Kiek visa tai kainuos, Savivaldybė neskaičiuoja.

Įsisiūbavus sunkmečiui dalis Didžiosios Britanijos profesūros neteko darbo aukštosiose mokyklose, tačiau buvo perkvalifikuoti ir pradėjo dirbti mokytojais. Ką Šiaulių savivaldybė gali pasiūlyti pedagogams, kurie neteko darbo ir neteks po vadinamojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo?

Ogi – nieko. Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė viename iš Šiaulių miesto tarybos posėdžių, atsakydama į politiko klausimą parodė, jog Švietimo skyrius nekuria pedagogų perkvalifikavimo, įdarbinimo programų.

Žodis „optimizavimas“ – reiškia gerinimą. Klausimas Savivaldybės strategams: kuo sistema bus geresnė, jeigu vaikams reikės iki mokyklos keliauti toliau, jeigu mokytis teks ne ten, kur geriausi pedagogai, o kur direktorius – valdžios pateptasis?

Kalbėkime tiesiai: mokyklų tinklo optimizavimas – tai grupės su politikais suaugusių mokyklų vadovų gyvenimo gerinimas, neturintis nieko bendro su ugdymo kokybe.

Partijų, kurių pavadinimuose skamba žodžiai demokratija, liberalizmas, atstovai iš tiesų elgiasi kaip tikri bolševikai, nekenčiantys laisvosios rinkos ir laisvo piliečių pasirinkimo. Socializmo, laukinio kapitalizmo bei mafijinio mąstymo derinys iš labiausiai pasaulyje išsilavinusių visuomenių dabar mus stumia į autsaiderių gretas. Besivystančios valstybės atidarinėja, o ne uždarinėja mokyklas. Ir to paneigti neįmanoma.

Spauda ketvirtąja valdžia vadinama tose visuomenėse, kur politikai turi moralę. Tačiau mes galime ir privalome įvardyti politikus, kurie siekia ne miesto, šalies gerovės, o smulkių asmeninių, klaninių interesų. Todėl balsuosiantieji už bent vienos mokyklos uždarymą Šiauliuose laimi „bonusą” – politinį nekrologą. Pažadame – parašysime labai nuoširdų.

 

 

Kęstučio PABIJUTO pieš.