Rasos Jasmontienės nuomone, mokyklų pertvarkos planu ydingai naudojasi politikai, o mokyklos turėtų būti arčiausiai gyventojų.
Redakcijos archyvo nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS

Šiaulių miesto mokyklų pertvarkos 2012–2015 metams planas turėjo būti patvirtintas dar šių metų pavasarį, tačiau dėl įvairiausių politinių priežasčių svarstymas vis išbraukiamas arba net neįtraukimas į Miesto tarybos posėdžio darbotvarkę. Kalbama, kad iki rinkimų į Seimą politikai prie plano nedrįs prisiliesti. Mokyklų uždarymo klausimą spręsti spaudžia miesto meras.

Vengia patvirtinti pertvarkos planą
Pirmasis plano svarstymas politikams tvirtinti buvo teiktas dar balandžio mėnesį, tačiau tą kartą posėdžio metu iškilus siūlymams, kurie nebuvo aptarti komitetuose, nuspręsta plano priėmimą atidėti. Gavę Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje reikalavimą planą patvirtinti, planas su pakeitimais įtrauktas į birželio mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
Tačiau ir tą kartą dvi frakcijos pateikė pasiūlymų, tad politikai nusprendė plano tvirtinimą atidėti, kol jie bus peržiūrėti. Liepą visi atostogavo, tad tikėtasi, kad iki naujų mokslo metų likus keletui dienų, planas bus vis dėlto patvirtintas.
Bet ir šį kartą frakcijų seniūnai nutarė plano svarstymo neįtraukti į rugpjūčio mėnesio Tarybos posėdžio dienotvarkę. Sklando gandai, kad iki plano tvirtinimas užtruks iki rudenį vyksiančių rinkimų į Seimą – politikai visuomenėje rezonansą keliančius klausimus vengia tokiu metu spręsti, kad neprarastų rinkėjų balsų.

Jaučia būtinybę uždaryti mokyklas
Vakar vykusiame Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdyje šio galvos skausmą keliančio plano pakeitimus pristatė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. Valdininkė ėjo prie reikalo esmės – pertvarkos gyvenime vyksta, mokyklose Šiauliuose trūksta maždaug 700 mokinių (tiek sutalpintų dvi gimnazijos), nėra tikslinga išlaikyti tuštėjančias mokyklas, darbo grupė daugiau nesirinks.
„Mokyklų mieste yra per daug, dėl to nekyla abejonių. Trūksta mokinių, nesuformuojamos klasės net iki reikiamos mokinio krepšeliui gauti ribos. Kol nedarysime žingsnių, tol ir tampysimės, pertvarkos gyvenime vyksta, norime to, ar ne“, - kalbėjo V. Damskienė.

Įžvelgia politinių jėgų interesus
Trišalės tarybos nariai išsakė abejones, kad politikai ydingai naudojasi šiuo planu ir kad nėra atsižvelgiama į visuomenės siūlymus. Taip pat jaučiamas ir politinių jėgų interesas.
„Komitetuose kalbėta vienaip, bet meras tik paspaudė ir visi darbo grupėje nubalsavo, kaip reikėjo. Vien ką reiškia mero žodžiai, kad mokinius galima sutalpinti į tipines mokyklas, tai kodėl nesutalpinus. Mokyklos turi būti išdėliotos pagal miestiečių gyvenamąsias vietas, ne pagal mokinių skaičių“, - nuogąstavimus dėl politinių jėgų suinteresuotumo mokyklų uždarymo klausimu išsakė Šiaulių švietimo profesinės sąjungai atstovaujanti Rasa Jasmontienė.
Darbo grupė naujoje plano redakcijoje išbraukė punktą, kuris nurodo maksimalų optimalios mokyklos mokinių skaičių ir paliko tik minimalią ribą, kurią peržengus mokyklai grėstų uždarymas. Tačiau švietimo įstaigų atstovai baiminasi, kad tokiu būdu bus sudarytos sąlygos monopolijai – vienos mokyklos surinks daugiau mokinių už kitas.

Po uždarymo liks tušti pastatai
Iškeltas klausimas ir ką reikės daryti su po mokyklų pertvarkos likusiais tuščiais pastatais. Siūlyta kreiptis į miesto bendruomenes, gyventojus, gal jie turės idėjų, žinos geriau, ko reikia būtent tos miesto dalies gyventojams – pastate įkurti, pavyzdžiui, dienos centrą, ar vietoje pastato įrengti stadioną. Atkreiptas dėmesys, kad uždarytose mokyklose reikėtų įrengti multifunkcinių pastatų.

Darbo grupė nesiklauso visuomenės
Trišalė taryba akcentavo, kad plano rengimo darbo grupė turėjo rinktis dar kartą ir svarstyti visuomenės bei iš kitų atstovų gautus pasiūlymus, tačiau to nepadarė. Su tuo nenorėjo sutikti nei V. Damskienė, nei posėdyje dalyvavęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups, kuris yra ir minėtos darbo grupės narys. V. Damskienė argumentavo, kad dar kartą rinktis darbo grupei nėra numatyta teisiškai.
V. Strups piktai atšovė, kad darbo grupė savo pareigą atliko ir daugiau nesirinks. Pasak valdininko, tai ne tik kainuoja pinigus (visi darbo grupės nariai gauna valandinius atlyginimus), bet jis neįžvelgia ir pagrindo, kodėl reikėtų rinktis dar kartą. Trišalės tarybos nariai pagrindą įžvelgė – išgirsti visuomenės atstovus.

Pertvarkos planą rengusios darbo grupės narys Viktoras Strups pradėjo karščiuotis ir priešintis Trišalės tarybos nariams pasiūlius dar kartą susirinkti darbo grupei ir išklausyti visuomenės nuomonę, o Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė reikalavo žvelgti realybei į akis ir uždaryti tas mokyklas, kurios surenka mažiausiai mokinių.

Redakcijos archyvo nuotr.