Šiaulių Medelyno progimnazijos 7-8 klasių moksleiviai „Protų mūšyje“ iškovojo I vietą.
Visuomenės sveikatos biuro nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai praėjusią savaitę organizavo konkursą 7-8 ir 10-11 klasių moksleiviams „Protų mūšis – sveikatos gūsis“. Konkurso metu mokiniai atsakinėjo į klausimus apie sveiką gyvenimo būdą, žalingų įpročių prevenciją bei fizinį aktyvumą, sprendė kryžiažodžius bei kūrė ketureilius. Atkreipdami dėmesį į neinfekcinių ligų profilaktiką, sveikatos specialistai ragino atkreipti dėmesį į vis didesnę grėsmę keliančias lėtines neinfekcines ligas.
Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje
Sveikatos specialistai pastebi, kad neretai rūkyti bei piktnaudžiauti alkoholiu pradedama jau paauglystėje. Taip pat jaunimas ypač nesveikai maitinasi, nepakankamai juda. Tokiame amžiuje nustatoma per didelė kūno masė, padidėjęs arterinis kraujospūdis, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, sutrikusi medžiagų apykaita. Vaikystėje ir paauglystėje susiformavę nesveikos gyvensenos veiksniai labai padidina riziką susirgti labiausiai paplitusiomis lėtinėmis ligomis. Ilgą laiką pasaulyje pagrindinė mirčių priežastis buvo infekcinės ligos, tačiau atsiradus vakcinoms, antibiotikams, pagerėjus gyvenimo sąlygoms, išsivysčiusiose šalyse pradėjo sparčiai plisti neinfekcinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, vėžiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo takų ligos, diabetas bei psichikos sutrikimai.
Kaip teigiama, dabar viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų – antsvoris. Su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti išleidžiama 2–8 procentai sveikatos priežiūrai skirtų biudžeto lėšų.
Daugelis žmonių mano, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra suaugusių žmonių liga, kad jos profilaktika reikalinga tik vyresnio amžiaus žmonėms. Statistiniai duomenys rodo, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas nuo 0,8 proc. iki 5 proc. bendrojoje vaikų ir paauglių populiacijoje. Paprastai vaikams iki 10 ar 14 metų, kurių kraujospūdis stabiliai padidėjęs, nustatoma antrinė hipertenzija. Vyresni paaugliai dažniau serga pirmine arterine hipertenzija. Padidėjęs kraujospūdis, diagnozuotas paauglystėje, yra svarbus veiksnys, rodantis, kad suaugus šiam jaunuoliui jo kraujospūdis taip pat gali būti padidėjęs. Jis gali nulemti trumpesnę gyvenimo trukmę ir yra smegenų insulto, miokardo infarkto rizikos veiksnys.
Vienas iš pagrindinių būdų, galintis sumažinti lėtinių ligų ir jų sukeltų sveikatos sutrikimų riziką - fiziškai aktyvi gyvensena.
Žalingi įpročiai
Rūkymas, alkoholis ir narkotinių medžiagų vartojimas sparčiai plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių. Jaunimas – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, dėl savo amžiaus negalintis įvertinti rizikos, norintis patirti vis naujų pojūčių, prisitaikyti prie bendraamžių ar tiesiog vedamas mados ir smalsumo, bando narkotikus.
Pastarojo meto tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė. Taip pat mokyklose daugėja smurto protrūkių, kurių metu neiškentę bendraamžių patyčių moksleiviai bando žudytis arba, prigąsdinti skriaudėjų, bijo papasakoti savo išgyventas istorijas, primenančias egzekucijas. Tarptautinių tyrimų duomenys nedžiugina – patyčių mastas Lietuvoje yra katastrofiškai didelis. Tarp 40 valstybių Lietuvoje patyčių pasitaiko daugiausia.
Sveika aplinka – geresnis gyvenimas
Pasak sveikatos specialistų, žmogaus sveikatai net 20 procentų įtakos turi aplinka, kurioje jis gyvena, todėl svarbu, kad asmuo gyventų bei dirbtų sveikoje aplinkoje. Vaiko organizmas nėra sumažinta suaugusio žmogaus organizmo kopija, todėl jis jautriau reaguoja į supančią aplinką. Kad vaikas augtų sveikas ir darniai vystytųsi jo organizmas, turi būti sukurta sveika ir palanki aplinka tiek mokykloje, tiek namie.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus specialistė Diana Šiurkienė teigia, kad dažnai visi sako, jog žino, kaip galima ilgai išlikti sveikiems ir stipriems, bet praktika rodo, jog dažnai reikia priminimo ar net postūmio, kad žmogus deramai pradėtų rūpintis savimi, pasirinktų sveiką gyvenimo būdą.
„Juk sveikatos niekas ant lėkštutės neatneša, patiems būtina ja pasirūpinti. Pats laikas kiekvienam pasikeisti ir pasukti sveikatos link. Postūmiu galėtų tapti vykstantys įdomūs ir naudingi sveikatos stiprinimo renginiai“, - sako D. Šiurkienė.
