Ankstyvas mokesčių planavimas leistų tikėtis stabilesnio biudžeto ir geresnio jo surinkimo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Mokesčiai – sritis, prie kurios rinka turi prisitaikyti. Deja, Vyriausybė įprato mokesčius skaičiuoti rudenį, pasinaudodama įstatymo numatyta išimtimi, kuri leidžia mokestinius klausimus dar kartą spręsti tvirtinant kitų metų biudžetą ir nesilaikyti nustatyto šešių mėnesių įsigaliojimo termino. Dėl to nukenčia ne tik verslas, bet ir eiliniai piliečiai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, padidinus nekilnojamojo turto mokestį, praplečiant bazę, skubos tvarka prididinus akcizus alkoholiui, tabakui ir pan. gyventojams už tas pačias prekes bei paslaugas reikia mokėti daugiau. Tuo tarpu specialistai aiškina, kad ankstyvas mokesčių planavimas leistų tikėtis stabilesnio biudžeto ir geresnio jo surinkimo.
Nukenčia ne tik verslas
„Tam, kad verslas galėtų prisitaikyti prie mokesčių, buvo sumanyta, kad mokesčius būtų galima keisti iki liepos 1 d., o jie įsigaliotų nuo sausio 1 d. Tuomet verslas ir gyventojai turėtų pakankamai laiko pasiruošti numatomiems mokesčių pakeitimams ir nebūtų tęsiama ydinga mokesčių formavimo politika, kai mokesčių tarifai nustatomi pagal atsiradusių biudžeto skylių dydį“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Rinką įstūmus į greitą reagavimą, nebelieka laiko padiskutuoti, pasitarti, kaip viską geriau atlikti ir pan. Juk mokesčiai turi atlikti kelias funkcijas: rinkti pajamas į biudžetą, vykdyti socialinę funkciją ir t. t. Deja, atsiradus skylėms biudžete svarstoma, kaip greičiau jas „užkimšti“ ir tai dažniausiai padaroma naujais mokesčiais.
„Kai pakeitimai vykdomi labai greitai, kartu su biudžetu, nebelieka laiko išdiskutuoti, kodėl keičiamas vienas arba kitas mokestis. Dažniausiai tokie pakeitimai motyvuojami, tuo, kad atsirado poreikis, kurį reikia kažkuo užkišti. Tuomet prasideda ieškojimai iš kur ir ką padidinti, siekiant poreikį uždengti“, – aiškina M. Dubnikovas.
Nekeliant klausimo, kaip mokesčio padidėjimas ar sumažėjimas paveiks šešėlinę ekonomiką, nesvarstant, kaip tai sutampa su valstybės politika, sveikatos apsaugos ar socialine gerove, sukuriamos naujos problemos, dėl kurių dažniausiai nukenčia vartotojai.
„Palikti galimybę peržiūrėti mokesčius, vertinant esamą biudžetą, be abejo, reikia, kitu atveju rizikuotumėme papulti į krizinę situaciją, nes pasaulis keičiasi. Tačiau panašu, jog šia teise piktnaudžiaujama“, – pabrėžia Mokesčių komisijos pirmininkas.
Anot jo, siekiant sumažinti politikų savivalę, reikėtų susilaikyti nuo mokesčių keitimo, vertinant tik biudžeto skylių dydį. Taip pat būtų geriau, jei tokie sprendimai būtų priimami komisijos daugumos sprendimu, o ne pavieniais balsais.
Einama lengviausiu keliu
Specialistas sako, kad verslas nėra atitrūkęs nuo eilinių piliečių. Darbuotojai, kurie dirba kokioje nors kompanijoje, taip pat gali nukentėti. Pavyzdžiui, jeigu versle padidėja mokesčiai, tai natūraliai darbuotojams reikia galvoti, kaip tą trūkstamą pinigų dalį uždirbti. Jeigu nepavyksta, verslas nukenčia ir jis yra priverstas atleisti dalį žmonių. Nukenčia ir vartotojai. Pvz., augant akcizams, jie priversti už tam tikrą prekę mokėti daugiau ir pan.
Tad jeigu verslas į mokesčių pakeitimus negali reaguoti greitai, tuomet kodėl pakeitimai yra daromi skubotai? Pirmininko nuomone, tokiu būdu bandoma patenkinti kai kuriuos politikų įnorius.
„Gera mokesčių sistema yra ta, kuri yra stabili, labai aiškiai prognozuojama, tuo tarpu jos keitimas kartu su biudžetu ją padaro neprognozuojamą ir nestabilią. Kai trūksta pinigų, atsiranda noras kišti ranką į mokesčių mokėtojų kišenę ir tokiu būdu problemą išspręsti“, – sako M. Dubnikovas.
Mokesčių komisijos pirmininko nuomone, LR Finansų ministerija vykdo pakankamai nuoseklią politiką, tačiau projektui papuolus į Seimą atsiranda įvairiausių nepagrįstų siūlymų, siekiančių net
šimtus milijonų eurų. O tai išbalansuoja ir tuomet ieškoma įvairiausių būdų, kaip tų pinigų atrasti, juk jie iš oro neatsiranda. Todėl būtų teisingiausia apriboti politikų norą politikuoti mokesčių mokėtojų pinigais.
„Kai paskiriamas trumpas laikas mokesčių svarstymui, žmonės iš esmės nebeieško alternatyvų. Nors būtų galima kažkaip perskirstyti tas eilutes ir užuot pasirinkus lengviausią kelią, ieškoti kitų problemos sprendimų būdų“, – siūlo specialistas.
Esamą situaciją jis prilygina buitinei scenai, kai vyras grįžęs namo žmonai pasako, jog rytoj pirks naują automobilį ir jam nerūpi šeimos nuomonė. Tuomet antroji pusė nebeturi laiko perskirstyti pinigų prioritetus, išsiaiškinti, ar tikrai jie gali sau tai leisti ir t. t. Tiesiog išleidus pinigus, vėliau telieka kovoti su atsiradusiomis pasekmėmis.
Anot M. Dubnikovo, padėtis pasikeistų, jei mokesčių planavimai būtų pradedami svarstyti anksčiau, nelaukiant rudens sesijos, tuomet mokestinė aplinka taptų stabilesnė ir leistų tikėtis daugiau investicijų. Taip pat atsirastų galimybė sukurti daugiau darbo vietų, kas lemtų sklandesnį biudžeto susirinkimą. Deja, Vyriausybė kol kas to daryti neplanuoja. Seimo pavasario sesijoje parlamentarams pateiks apie 392 įstatymų ir nutarimų projektus, o tarp minimų projektų nėra nė vieno klausimo, kuris reglamentuotų 2016 m. verslo ir gyventojų mokėtinus mokesčius.
