Šiauliuose dirbančių ir gyvenamosios vietos deklaruoti neturinčių kur vilniečių sumokami mokesčiai keliauja į sostinę.
Vigitos JUODVALKIENES fotomontažas.

Jurgita SILIŪNIENĖ
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo labai „nekaltas“ formalumas, tačiau kai kuriems žmonėms dėl to kyla nesusipratimų ir rūpesčių. Į redakciją kreipėsi šeima, neseniai atvykusi gyventi į Šiaulius. Nuosavo būsto Šiauliuose neturinti šeima susidūrė su sunkumais deklaruojant savo gyvenamąją vietą mieste – nuomojamo būsto savininkai nesutinka, jog šeima „deklaruotųsi“ jiems priklausančiame bute. Į Savivaldybę kreipęsi vilniečiai išgirdo: „Šiaulių miesto savivaldybėje deklaruoti gyvenamosios vietos negalite, nes turite nekilnojamąjį turtą sostinėje“. Į argumentą, jog realiai šeima gyvena, vaikus leidžia į mokyklą ir dirba Šiauliuose, Savivaldybės tarnautojos atsakymas buvo trumpas: „Tokia tvarka“.

Priklausančios paramos negavo
Iš Vilniaus atvykusios šeimos vargai prasidėjo tuomet, kai vaikams mokykloje buvo pasiūlytas nemokamas maitinimas. „Kai prieš keletą mėnesių atvykome gyventi į Šiaulius, dirbo tik vyras. Šeimos pajamos buvo nedidelės, tad mums priklausė socialinė parama. Deja, ja pasinaudoti negalėjome – nesame deklaravę gyvenamosios vietos Šiauliuose. Būstą nuomojamės, o savininkai nesutiko leisti deklaruoti gyvenamosios vietos jų bute. Tuomet ir kreipėmės į Savivaldybę, kur sužinojome, kad deklaruoti gyvenamosios vietos negalime ir čia, nes turime butą Vilniuje“, - pasakoja savo pavardės viešai skelbti nenorėjusi moteris.
Ji piktinosi, jog teisę į paramą turinti šeima negali jos gauti tik dėl gyvenamosios vietos deklaracijos. Moters įsitikinimu, deklaravimo tvarka riboja ne tik žmogaus laisvę gyventi ten, kur nori, bet ir gauti paramą bei reikiamą pagalbą. „Jautiesi kaip žmogus be vietos – mes Šiauliuose realiai neegzistuojame, nes mūsų deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, tad kyla klausimas, ar visuomet gausime reikiamą pagalbą“, - nerimauja vilnietė.
Moteriai pradėjus dirbti ir pagerėjus šeimos finansinei situacijai, socialinės paramos nebereikėjo, tačiau tuomet dar kartą teko susidurti su klausimu – jūs nesate Šiaulių gyventoja? Šį kartą – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, į kurią moteris kreipėsi norėdama įsigyti verslo liudijimą. Laimė, šį kartą pasisekė labiau – verslo liudijimas buvo išduotas paaiškinus, jog moteris tik retkarčiais atvyksta padirbėti į Šiaulius. Sėkmė šeimai nusišypsojo ir gydymo įstaigoje – čia pakako nurodyti realią gyvenamąją vietą ir visi jos nariai buvo priimti gydytis.

Šiaulių valdžiai nereikia miestiečių mokesčių?
Vilniečių šeimą kankina klausimas – kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai? „Šiaulių naujienos“ tokį klausimą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. „Jeigu žmogus gyvena Šiauliuose, o gyvenamoji vieta yra deklaruota Vilniuje, visi jo sumokami mokesčiai grįžta į sostinę“, - trumpai ir aiškiai atsakė Finansų ministerijoje. Nejaugi Šiaulių valdžia, dar visai neseniai garsiai skalambijusiai apie tai, jog viename socialiniame būste vilios registruotis rajone gyvenančius asmenis – taip esą į miesto biudžetą įkristų daugiau sumokamų mokesčių – realiai nenori tų pinigų iš Šiauliuose gyvenančių ir dirbančių, bet neturinčių kur gyvenamąją vietą deklaruoti asmenų?
Šiaulių valdžia sprendimą vilioti rajono gyventojus registruotis miestui priklausančiame būste motyvavo tuo, jog miesto neformaliojo ugdymo įstaigoms pernelyg daug kainuoja vaikų iš rajono ugdymas. Šiaulių meras Justinas Sartauskas prieš gerą mėnesį tikino, jog rajono vaikų neformalaus ugdymo išlaidos miesto biudžetui kainuoja apie 2500 Lt.
Tačiau akivaizdu, kad Šiaulių valdžia nesugeba pasiimti ne tik šių pinigų, bet ir realiai mieste gyvenančių, bet gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų mokamų mokesčių.

Pasiūlė susirasti draugų
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės Kanceliarijos skyriaus vedėja Gendrūta Slavinskienė vilniečių šeimai pasiūlė išeitį – susirasti draugų. „Pagal galiojančią tvarką mes negalime leisti deklaruoti gyvenamosios vietos Savivaldybėje tiems asmenims, kurie jau turi savo būstą, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste jis yra. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Savivaldybės įtraukiami asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos, tai yra benamiai – gyvenantieji apleistame pastate, žeminėje, šiluminėje trasoje ir turintys teisę į socialinę paramą“, - sakė G. Slavinskienė. Jos teigimu, jeigu šeima nori ne tik realiai, bet ir formaliai būti šiauliečiais, reikia parduoti butą Vilniuje arba Šiauliuose susirasti draugų: „Ši šeima galėtų išsikeisti butą Vilniuje į butą Šiauliuose ir jokių problemų nebus. Arba gali Šiauliuose susirasti draugų ir paprašyti jų leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą jų būste“, - patarė G. Slavinskienė.
Akivaizdu, kad šis patarimas mažai vertingas, nes šeima prasitarė jau bandžiusi ieškotis pažįstamų, galinčių pagelbėti: „Deja, žmonės menkai išmano apie deklaravimą ir nenoriai įsileidžia į savo būstą, kad ir formaliai“. Pasak pašnekovės, deklaravimo panaikinimas vargo nesukelia, jei asmuo nurodytu adresu nebegyvena – būsto savininkas pateikia prašymą deklaravimo įstaigai, kuri, patikrinusi, ar tikrai asmuo negyvena, savo sprendimu panaikina jo deklaravimo duomenis. „Vilniuje patys esame leidę draugams laikinai deklaruoti savo gyvenamąją vietą mūsų bute, o kai jie įsigijo savo būstą, jokių problemų nutraukiant deklaraciją nekilo“, - pasakoja vilnietė.
Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojos patarti, vilniečiai nutarė išbandyti sėkmę ir šiauliečių geranoriškumą – internete patalpino skelbimą: „Ieškome šiauliečių, galinčių leisti deklaruoti gyvenamąją vietą savo būste“. Deja, per keletą dienų tarp skaitančiųjų skelbimą, norinčių tapti šių vilniečių „draugais“ ir priimti į savo būstą neatsirado. Atėjo tik keli nepadorūs pasiūlymai.