2013-11-18 15

Lapkričio 23-iąją 90-metį būtų šventusi prieš dvejus metus Anapilin išėjusi Šiaulių garbės pilietė, žymi Lietuvos provizorė, kraštotyrininkė ir muziejininkė V. Kavaliauskienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiais metais ne vien tik laikraštis „Šiaulių naujienos“ švenčia 90-metį, lapkričio 23-iąją tokį pat jubiliejų būtų šventusi ir prieš dvejus metus Anapilin išėjusi Šiaulių garbės pilietė, žymi Lietuvos provizorė, kraštotyrininkė ir muziejininkė Vanda Jurevičiūtė-Kavaliauskienė.

Gerbiama Šiaulių provizorė
Šapnagių kaime garsaus provizoriaus ir pirmojo Lietuvoje chemijos vadovėlio autoriaus Stasio Jurevičiaus šeimoje gimusi V. Jurevičiūtė-Kavaliauskienė visą gyvenimą skyrė Šiauliams. Nuo 1941 metų tik baigusi Šiaulių mergaičių gimnaziją ji pradėjo dirbti miesto 314-ojoje vaistinėje ir greit įgijusi atitinkamą kvalifikaciją – tapusi provizore – ji rūpinosi šiauliečių sveikata.
Kaip pasakoja jos kolega Liudvikas Rulinskas, 1944 metais tik frontui nusiritus į Vakarus V. Kavaliauskienė, dirbdama vienintelėje išlikusioje Šiaulių vaistinėje, žmonėms išduodavo vaistus be pinigų, nes dar niekas jų neturėjo, o gydytis reikėjo.
Vėliau V. Kavaliauskienė ilgus metus dirbo ne tik vaistininke, bet ir vadovaujantį darbą farmacijos sistemoje, kur pasižymėjo ir reiklumu, ir nuoširdumu. Už puikų darbą ji nuolat buvo įvertinama garbės vardais, kaip ir jos vadovaujamo kolektyvo veikla.
Be to, V. Kavaliauskienė dirbo miesto Taryboje, aktyviai dalyvavo miesto Moterų tarybos veikloje, buvo Lietuvos kraštotyros draugijos, Šiaulių krašto kultūros fondo narė.

Trečiasis Europoje Katinų muziejus
V. Kavaliauskienė tapo ypač žinoma, kai 1990 metais Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre įkūrė Katinų muziejų, kur pristatė savo sukauptą katinų kolekciją.
Kaip „Šiaulių naujienoms“ pasakojo pati V. Kavaliauskienė, viskas prasidėjo nuo juodo mažo medinio katinėlio, kurį jai kolegė 1962 metais parvežė iš Lenkijos.
Žinia apie trečiąjį Europoje po Šveicarijos ir Olandijos įsteigtą Katinų muziejų greitai paplito po pasaulį ir eksponatai pradėjo plaukti iš pačių įvairiausių žemės kampelių: Kanados, JAV, Meksikos, Kubos, Anglijos, Portugalijos, Prancūzijos, Japonijos, Kinijos, Australijos ir Afrikos.
Per trisdešimt metų Šiauliuose, Žuvininkų gatvėje, esančio muziejaus trijose salėse jau buvo sukaupta per 10 tūkstančių katinų - atvirukų, skulptūrėlių, kalendorių, pašto ženklų, indų, vazų, vitražų su su katinų atvaizdais.
Čia atsirado ir vaikų piešinių, ir eilėraščių apie katinus. Muziejui savo kūrinius dovanojo garsūs fotomenininkai A. Macijauskas, V. Dichavičienė, H. Heusė (Vokietija), A. Skierys, A. Musneckis, prancūzų dailininkas B. Verkruisas ir kiti garsūs dailininkai, tad vyko parodos prancūzų dailininkų B. Verkruiso ir I. Herskovicos, Čikagos lietuvės J. Paukštienės, „Katinai muzikoje ir mene“, „Katino Mikio svetainė“, kalendorių ir kitų. Apie Katinų muziejų rašė ne vien Lietuvos dienraščiai ir žurnalai.
Kasmet Katinų muziejų aplankydavo per 15 tūkstančių žmonių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, kurie turėjo unikalią galimybę ne tik apžiūrėti gausybę eksponatų, bet ir išklausyti pačios V. Kavaliauskienės pasakojimų bei susitikti su tikrais katinais – muziejaus „direktoriais“ Mikiu ir Filomena.

Atsiminimų knyga „Ką šlama ąžuolas“
2006 metais už Katinų muziejų ir kitą kraštotyrinę veiklą V. Kavaliauskienė buvo apdovanota Mikelio prizu, o 2010 metais muziejaus kolekciją padovanojo Šiaulių miestui.
„Aš gimtajam miestui padovanojau brangią ir vertingą kolekciją tam, kad šiandieniniai miesto gyventojai ir ateinančios kartos galėtų lankyti Katinų muziejų ir džiaugtis mano surinkta kolekcija”, - tuomet „Šiaulių naujienoms“ sakė V. Kavaliauskienė.
Juolab kad tuo metu ji buvo užsiėmusi ir kita veikla – rašė atsiminimų knygą „Ką šlama ąžuolas“, kurios, deja, nespėjo užbaigti, nes 2011 metų lapkričio 27-ąją V. Kavaliauskienė išėjo Anapilin.
Tad šią unikalią knygą baigė parengti Šiaulių rašto kultūros fondas ir jau šiais metais vasario 6-ąją ją pristatė. Taip dar vienu būdu buvo įamžintas karštotyrininkės, muziejininkės, provizorės V. Kavaliauskienės atminimas.

 
Straipsnių peržiūros
94478654
Į viršų