Skverui ir fontanui prie Šiaulių savivaldybės išleisti milijonai jau ardomi, fontanas – apleistas, o miesto valdžia lengva ranka atsisakė milijonų litų. Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mykolas DEIKUS
Iki blizgesio nušluoti, suremontuoti šaligatviai, švarios gatvės, nušienauti parkai ir patenkinti gyventojai. Tai ne reklaminis pažadas ir ne svajonė iš Tomazo Kampanelos utopijos „Saulės miestas“, o galimybė, kurios lietuviškojo Saulės miesto vadovai nusprendė atsisakyti ir toliau auginti milijonus kainuojančius tranus, grobstančius valstybės pinigus.
Eksperimente nusprendę dalyvauti Radviliškio ir Akmenės rajonų vadovai jau šiandien skaičiuoja milijonus ir mažėjančias socialinių pašalpų gavėjų eiles.
Pasiūlė pinigus
Penkios Lietuvos savivaldybės nuo šių metų pradžios dalyvauja eksperimente. Radviliškio, Akmenės, Panevėžio, Šilalės ir Raseinių rajonų vadovai ryžosi priimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą visus socialinėms išmokoms sutaupytus pinigus pasilikti savo reikmėms. Su sąlyga, - jeigu sugebės „išgaudyti“ nesąžiningus socialinių išmokų gavėjus.
Pilotiniame projekte dalyvaujančių savivaldybių vadovai juokauja, kad gali ir uždirbti, ir „pradirbti“. Tačiau Akmenės rajono valdžia jau šiandien skaičiuoja sutaupytas lėšas ir iki metų pabaigos planuoja uždirbti 4 milijonus litų.
Tėvus „grąžino“ vaikams
Prieš kelerius metus Šiaulių apskrities savivaldybėms buvo uždrausta socialinių pašalpų gavėjus versti dirbti visuomenei naudingus darbus. Dabar viešieji darbai tapo efektyviu priešnuodžiu besigviešiantiems neteisėtų socialinių išmokų. Radviliškio rajono vicemero Kazimiero Augulio žodžiais, už pašalpą per mėnesį reikia atidirbti penkias dienas – dalis gavėjų iš karto „atkrito“, nes gėda šluoti gatves.
„Grąžinome vaikams tėvus, vyrams žmonas“, - juokiasi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jo žodžiais, pirmiausiai pradėta tikrinti rizikos grupes. Socialinės paramos gavėjams apsimoka gyventi, vaikus auginti nesusituokus, nes sutuoktinio pajamos nepriskaičiuojamos. Meras juokiasi, kad įstatymo pataisa dabar leidžia gyvenančiais kartu įvardyti ir du vyrus – skaičiuoti jų pajamas bendrai.
Apie tūkstantį gyventojų savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę prie savivaldybės – jie ir patikrinti pirmiausiai. Paaiškėjo, kad dalis iš jų, nurodę savo gyvenamąsias vietas, ten realiai negyvena. Iš jų pusei metų atimtos pašalpos. Kitų namuose apsilankiusi komisija nustatė, kad žmonės toli gražu neskursta.
Kita grupė – bedarbiai. Bedarbio pašalpą praradęs pilietis privalo apie tai informuoti savivaldybę. Jei to nepadaro – pusei metų netenka pašalpos. Anot mero, nemažai tautiečių grįžę iš užsienio registruojasi Darbo biržoje ir išvyksta atgal, o į jų sąskaitas banke plaukia pašalpos.
Daug netvarkos
V. Mitrofanovas stebisi, kiek dar esama netvarkos. Pasirodo, Lietuvoje nėra studijuojančiųjų registro. Į aukštąją mokyklą įstojęs pilietis atneša pažymą į Savivaldybę, kuri skiria pašalpą, o patikrinti, ar tęsia mokslus, Savivaldybė negali. Kitais metais scenarijus kartojasi – tokių amžinų studentų, anot mero, - daugybė.
Nuo šių metų nauji pašalpų gavėjai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Savivaldybė galėjo deklaracijų reikalauti ir anksčiau, tačiau dažnai būdavo atnešamos pažymos, kuriose turto – už 0 litų. Dabar Valstybinės mokesčių inspekcijos prašoma patikrinti ir sąskaitas bankuose – paaiškėjo, kad į sąskaitas iš užsienio plaukia solidžios pinigų sumos.
Švarios gatvės
Radviliškio rajono vicemeras K. Augulis džiaugiasi, kad miesto gatvės – išblizgintos šepečiais, o Baisogalios seniūnijoje jau nebereikia viešuosius darbus dirbančių bedarbių. Tačiau Akmenės meras V. Mitrofanovas sako greitai supratęs, kodėl seniūnijos kratosi viešųjų darbų. Seniūnai kratosi darbo – sudarinėti sutartis, kontroliuoti dirbančiuosius, todėl mieliau renkasi socialinių pašalpų gavėjus. Bet ir čia rasta išeitis.
Akmenės rajonas šiemet viešiesiems darbams numatė beveik tiek pat, kiek ir Šiauliai – milijoną litų. Eksperimento tvarka bedarbius įdarbinę akmeniškiai sutaupė minėtą milijoną litų.
Šiais metais sutaupytus milijonus skirs rajonui tvarkyti.
V. Mitrofanovas sako, kad kolegos iš kitų savivaldybių jį laiko savižudžiu, esą nuteiks prieš save rinkėjus. Tačiau, anot mero, girtuokliai ir dabar neina į rinkimus arba balsą parduoda už bambalį, o emigrantai – balsuoti į Tėvynę vis tiek negrįš.
Akmenės rajono mero žodžiais, eksperimentui labiausiai priešinosi Savivaldybės administracija, kuriai padaugėjo darbo, tačiau dalį tarnautojų ir politikus pavyko įtikinti. Ir per pirmuosius tris mėnesius pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo 750 – iki 3 tūkstančių.
Šiauliai atsisakė
Skirtingai nei V. Mitrofanovas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas politikų neįtikinėjo. Ir apie galimybę dalyvauti projekte, ir apie atsisakymą Šiaulių politikai išgirdo tik iš žurnalisto. „Reikėtų pabandyti šį projektą įgyvendinti, “ - nudžiugo mero bendrapartietis, socialdemokratas, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Algimantas Beinoravičius. Tačiau daugelį metų Socialinių paslaugų centrui vadovavusiam A. Beinoravičiui tenka nusivilti.
„Šiauliai nuo komunizmo laikų dalyvavo visokiuose eksperimentuose, o pastarasis tikrai būtų buvęs naudingas“, - kalbėjo liberalcentristas, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Gintaras Karalevičius. Jis apgailestauja, kad idėja net nebuvo pateikta svarstyti komitete.
