Mykolas DEIKUS

Šimtas milijonų litų – į vandenį. Toks rezultatas laukia užbaigus Talšos ežero kompleksinio sutvarkymo projektą. Jau dabar ežerui valyti miesto valdžia išleido per tris milijonus litų, tačiau mokslininkai įspėja, kad laukiamo rezultato tai neduos. Nors ežerą ir prieigas žadama pritaikyti rekreacijai, vargu ar baigus projektą ir išleidus pinigus kas nors norės bent koją įmerkti į sunkiaisiais metalais užterštą ežerą.

Prieš  penkerius metus pradėtas ambicingas Talšos ežero su prieigomis sutvarkymo projektas turėtų būti baigtas iki 2015-ųjų. Iki to laiko turėtų  būti išsemta dalis sunkiaisiais metalais užteršto dumblo, įrengta dviejų kilometrų ilgio irklavimo trasa, elingai, žiūrovų tribūnos, menų inkubatorius – buvusio „Elnio“ batų fabriko teritorijoje. Be to, greta esančiame Salduvės parke planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, pažintines dviračių, jodinėjimo ir kt. trasas.

Visas grandiozinis projektas vertinamas 30 milijonų eurų, tai yra – per 100 milijonų litų. Tačiau pinigai gali būti išmesti į vandenį  vos ne tiesiogine prasme.

Iki šiol išvalyta pietinė, šalia senųjų miesto kapinių, esanti Talšos ežero pakrantė, iškasta dalis dumblo. Dviem etapais įgyvendintas projektas atsiėjo 3 milijonus litų ES fondų paramos ir valstybės bei Savivaldybės biudžetų pinigų. Dabar planuojama sujungti Talšos ir Ginkūnų ežerus, kad būtų galima įrengti dviejų kilometrų ilgio irklavimo trasą.

Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys Arvydas Mockus pastebėjo, kad iki šiol niekas neskaičiuoja, kokį efektą davė įgyvendinti projektai ir ar iš tiesų buvo pasiekti planuoti rezultatai. Tačiau aiškėja, kad ir patys projektai rengiami atmestinai, neįvertinant to, kad rezultatai bus pasiekti tik „ant popieriaus“. Apie Talšos ežero valymo klaidas prabilo Žemės ūkio universitete dirbantis doc. dr. Antanas Ciūnys – gerai žinomas ežerų specialistas. Jis, pabrėžęs, kad ežeras savo išsidėstymu yra unikalus Europoje, sukritikavo ne tik pietinėje ežero dalyje iki trijų metrų gylio iškastą ežero dumblą, nes įšilus vandeniui prasideda neigiami procesai, bet ir ežero valymo būdą.

Nors „Elnio“  fabrikas daugiau kaip dešimtmetį neveikia, iš sunkiaisiais metalais užterštos teritorijos paviršinis vanduo teka į ežerą, o viso miesto lietaus kanalizacija, kurioje - ledui tirpdyti skirtos druskos, naftos produktai ir kt., plaukia į ežerą, Savivaldybės atstovai garsiai postringauja apie Talšos pritaikymą rekreacijai.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente lankęsis A. Ciūnys idėją iškastą ežero dumblą supilti pakrantėje prilygino sprendimui ant ežero kranto sukrauti mėšlą.

Dar nuo fabrikantų Frenkelių laikų visas sunkiaisiais metalais užterštas vanduo plaukė į Talšos ežerą. Sovietmečiu ežeras tapo tikra kloaka, o sunkieji metalai nusėdo į dumblą. Kadangi dumblas buvo suverstas pakrantėje, su gruntiniais vandenimis sunkieji metalai grįžta atgal į ežerą.

Be to, mokslininko teigimu, turėtų būti iškastas ir išvežtas visas sunkiaisiais metalais užterštas ežero dumblas.

Sprendimu dumblą  sukrauti ežero pakrantėje nėra patenkintas ir Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Aplinkosaugininkas nepritaria ir sprendimui sujungti Talšos bei Ginkūnų ežerus, kadangi dėl to nukentės gamta. Apie tai aplinkosaugininkai įspėjo dar rengiant projektus, tačiau specialistų nebuvo klausomasi.

Po paskutinio Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdžio, kuriame „tvarkietė“ vicemerė Daiva Matonienė bandė nerišliai pristatyti naują Talšos su prieigomis projekto priežiūros idėją, projektu susidomėjo socdemas A. Mockus. Nors teigiama, kad galutinai įgyvendinti daugiau kaip tris milijonus litų kainavę pirmasis ir antrasis Talšos ežero valymo ir pakrančių tvarkymo etapai, politikas tuo rimtai abejoja.

A. Mockus sako palyginęs projekte numatytus darbus su tuo, kas įvykdyta. „Pirmiausia dumblas turėtų būti apskritai išvežtas kuo toliau nuo ežero ir apdorotas. Projekte skaitau, kad teritorija turėjo būti sutvarkyta ir apželdinta, tačiau – ten dabar nė su traktoriumi neįvažiuosi“, - teigia politikas.

Politikas iš  sėsdintuvuose sukaupto dumblo kiekio abejoja, ar iš tiesų  jo iškasta tiek, kiek turėjo būti. „Man tai primena filkiną gramatą – nė pusė darbų nepadaryta, o pinigai paimti“, - įsitikinęs tarybos narys Arvydas Mockus.