
Praėjusiais metais šalies savivaldybių valdomos įmonės gavo beveik 50 milijonų litų pelno. Lyginant su 2011 m., tai beveik du kartus didesnė suma. Prie šio prieaugio daugiausia prisidėjo Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių įmonės, tuo tarpu sostinės įmonių pelnas nesikeitė, o Klaipėdos ir Kauno – sumažėjo.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Didėja pelnas
Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių įmonių portfelių pelno augimas pernai buvo atitinkamai 16,4 ir 7,4 milijono litų, Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių portfelio pelnas beveik nesikeitė (smuktelėjo 0,3 milijono litų), o Klaipėdos bei Kauno net sumažėjo atitinkamai 1,2 ir 6,1 milijono litų. Iš viso praėjusiais metais šalies savivaldybių įmonės gavo kiek daugiau nei 47 milijonus litų pelno. Tai – du kartus daugiau nei 2011 metais, skelbia ELTA.
Tokius rezultatus pateikė antrą kartą Valdymo koordinavimo centro rengiama SVĮ veiklos ataskaita. Į šią ataskaitą nebuvo įtrauktos tik 11 iš 282 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių. Pernai į ataskaitą neįtraukė 37 įmonių. Ataskaitoje pateikiami ne tik agreguoti portfelio bei atskirų savivaldybių valdomų įmonių portfelių finansiniai rezultatai, jų dinamika bei efektyvumo vertinimas, bet ir svarbiausių bei socialiai jautriausių sektorių – atliekų tvarkymo, vandens, šilumos tiekimo bei transporto – analizė.
Grąžina nedaug
Savivaldybių valdomų įmonių portfelio buhalterinė turto vertė 2012 metais augo 7,0 procentais, iki 9,1 milijardo litų. 2012 metais iš penkiasdešimt devynių savivaldybių penkiasdešimt vienos savivaldybės kontroliuojamų įmonių buhalterinė turto vertė paaugo, o aštuonių – sumažėjo. Nežymiai padidėjo ir portfelio finansinės skolos – 3,7 procento (iki 745,3 milijono litų). Savivaldybių įmonių pardavimo pajamos augo trečius metus iš eilės. 2011 metais siekusios 2,4 milijardo litų, 2012 m. jos padidėjo iki 2,6 milijardo litų.
Turto grąža, mažėjusi nuo 2009 metų, 2012 metais nors šiek tiek ir paaugo, tačiau tesiekė dvi dešimtąsias procento. Iš visų savivaldybių įmonių didžiausią turto grąžą 2012 metais pasiekė Klaipėdos rajono, Birštono ir Panevėžio miesto savivaldybių valdomos įmonės. Didžiausių miestų portfelių turto grąža 2012 metais siekė šešias dešimtąsias procento.
Daugiausiai – iš energijos
2012 metais pelningai dirbo 7 iš 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC), dvi įmonės patyrė nuostolį ir vienos įmonės (Šiaulių RATC) grynasis pelnas siekė 0 litų. Nors septyni RATC ir dirbo pelningai, tačiau vidutinė jų turto grąža tesiekė 1,8 procento. 2012 metais iš didžiųjų dešimties vandens sektoriaus įmonių pelningai dirbo pusė. Penkių pelningai dirbančių didžiausių vandens sektoriaus įmonių vidutinė turto grąža buvo labai maža ir tesiekė 0,2 procento.
Šildymo sektoriaus įmonių portfelio buhalterinė turto vertė, 2011 metais augusi 5,6 proc., 2012 metais padidėjo dar 3 procentais. Portfelio veiklos pelnas augo 78,6 procento, iki 41,8 milijono litų – esminės įtakos šiam augimui turėjo „Panevėžio energija“ ir „Šiaulių energija“, per praėjusius metus uždirbusios atitinkamai 16,7 ir 11 milijonų litų veiklos pelno (prieš metus šių įmonių veiklos pelnas nesiekė net trijų milijonų litų). Šilumos sektoriaus įmonių turto grąža, 2011 metais siekusi 1,1 proc., 2012 metais paaugo iki 1,2 procento.
Skolinasi įmonių sąskaita
Tokie faktai rodo, kad prie bendro šalies savivaldybių įmonių pelno viena iš daugiausiai prisidėti galinčių Šiaulių miesto savivaldybės valdžia elgiasi neūkiškai – miesto skola išlieka didelė, o miesto biudžetas balansuojamas Savivaldybės įmonių sąskaita. Vien jau praėjusį pusmetį Šiaulių miesto savivaldybė iš savo įmonių gavo daugiau nei keturis milijonus litų dividendų. Tačiau į skolas įklimpę valdininkai biudžetą perskirstė panaudoję tik pusę šios sumos.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius dar iki žinios apie atsistatydinimą kalbėjo, kad taip elgiamasi norint iki metų pabaigos pasilikti rezervą. Neva jei kalendorinių metų pabaigoje pritrūktų kelių milijonų, būtų galima atskaičiuoti iš nepanaudotų gautų dividendų. Nepanašu, kad miesto valdžia racionaliai planuotų savo kontroliuojamų įmonių veiklą – kai kurioms įmonėms Savivaldybė yra skolinga ne vieną milijoną litų, tačiau skolas pardavė bankams, o palūkanas turės mokėti pačios įmonės iš savo lėšų.



