Asta VOLKOVAITĖ
„Vieną langelį“ įkūrusios Šiaulių apskrities rajonų savivaldybės žmonėms lieka atviros

„Vieno langelio“ principas – ne dingstis užsirakinti. Taip galvoja kitų Šiaulių apskrities savivaldybių atstovai, kai Šiaulių miesto valdininkai nuo žmonių lieka atsitvėrę elektroniniu durų užraktu. „Kam tuomet reikalingas vienas langelis, kai žmogus gali patekti į kabinetus, kada nori ir kaip nori“, - idėja užsirakinti džiaugiasi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Tvarka – kaip banke
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pastatas jau penktus metus sunkiai prieinama tvirtovė, į kurią patekti be Savivaldybės klerkų palaiminimo – bergždžios pastangos. Prisidengdami apie milijoną litų kainavusiu „vieno langelio“ principu, politikai Savivaldybės administraciniame pastate įrengė elektroninį durų užraktą ir pirmajame aukšte įrengė Priimamąjį – valdžios klerkams iš savo kabinetų iškviesti.
Savivaldybės Priimamajame tvarka, kaip banke – atėjus reikia susirasti eilės numeracijos aparatėlį, jo ekrane paspausti reikiamą mygtuką. Jau iš pradžių pasikeitusi tvarka ne visiems gyventojams atrodė patogi. „Šiaulių naujienos“ išsiaiškino, jog kitos Šiaulių apskrities rajonų savivaldybės yra atviros žmonėms. Tuo patenkinti ne tik gyventojai, bet ir valdininkai.
Esama tvarka patenkintos abi pusės
„Mūsų durys visada atviros gyventojams. Savivaldybė nerakinama net per pietus. Mūsų klientai turi galimybę tiesiogiai patekti pas specialistus ir pasiskirto po skyrius. Tai yra daug greičiau ir paprasčiau“, - „Šiaulių naujienoms“ teigė Radviliškio rajono savivaldybės atstovė spaudai Irma Krinickaitė. Anot jos, esama tvarka tinka ir patiems gyventojams, ir valdžios atstovams, tad užsirakinti nuo gyventojų net nesvarstoma.
„Žmonėms bus visada patogiau ir mieliau iš karto prie paties aukščiausio pareigūno prieiti tiesiogiai“, - sako Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Grigonis. Nors jo vadovaujamoje savivaldybėje jau svarstoma apie „vieno langelio“ principo kūrimą, atsitverti nuo žmonių spynomis planų nėra.
Anonimiškumo nepasigenda
„Neteko girdėti, jog kas nors skųstųsi esama tvarka. Mūsų valdžios atstovai yra atviri“, - teigė Kelmės rajono savivaldybės atstovė spaudai Vaida Sutkienė. Kalbos, jog užrakinus Savivaldybę valdininkai turėtų daugiau anonimiškumo, jai atrodo nesuprantamos.
„Nereikia to anonimiškumo. Valdžios atstovams tikrai nereikia užsidarinėti nuo nieko. Tas įėjimas į Savivaldybę visada turėtų būti laisvas žmonėms. Jeigu žmogų kamuoja kažkokia problema, ją sprendžiant žmogus turėtų turėti laisvą praėjimą pas valdžios atstovą“, - įsitikinusi V. Sutkienė.
„Langelį“ įkūrę durų nerakino
„Užsirakinti? Nuo ko? Nesuprantu. Mums netrukdo tai, kad kartais kai kuriems tenka ilgiau klaidžioti koridoriais, mes galime pasišnekėti su kiekvienu“, - teigia Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai Algirdas Bučys. Anot jo, po to, kai Savivaldybėje buvo įkurtas „vieno langelio“ principas, nuo gyventojų nebuvo užsirakinta.
„Visi interesantai, kurie nori pateikti tam tikrus prašymus, gali tai padaryti Priimamajame. Gyventojų srautai, nusidriekiantys iki specialistų durų, sumažėjo, bet žmonės iki šiol atvirai, tiesiai gali patekti pas reikiamus specialistus. Tam nėra jokių kliūčių“, - teigė A. Bučys.
„Užsirakinti nuo žmonių – pas mus neaktualu“, - teigė Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdemaras Bandžiukas, kurio vadovaujamoje Savivaldybėje jau kuris laikas veikia „vienas langelis“.
Reikalo užsirakinti – nemato
Šiaulių rajono savivaldybėje „vieno langelio“ principas – kol kas dar naujiena žmonėms. Jis – kiek kitoks, nei Šiaulių miesto savivaldybėje. Savivaldybė netaškė pinigų Priimamajam įrengti – tam dar žadama atlaisvinti kokį darbuotojo kabinetą. Šiaulių rajono gyventojams šiuo metu nėra būtinybės važiuoti į miestą tvarkytis reikalų – seniūnijos darbuotojai „nuskenuoja“ gyventojų dokumentus ir išsiunčia juos Šiaulių rajono savivaldybei.
„Galimybės užsirakinti net nesvarstome. Incidentų, dėl kurių reikėtų užsirakinti, niekada nebuvo kilę. Užsirakinti – viena iš antikorupcinių priemonių. Reikalo užsidarinėti mes nematome. Šiuo metu žmonės, kaip ir anksčiau, taip pat laisvai gali patekti pas bet kurį atstovą“, - sako Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintautas Domarkas.
Nežada atsirakinti
Kai visos Šiaulių apskrities savivaldybės lieka atviros gyventojams, Šiaulių miesto valdžios atstovai lieka užsirakinę. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius yra patenkintas esama tvarka.
„Jeigu atrakintume, tas vieno langelio principas prarastų savo prasmę“, - sako V. Damulevičius. Jo nuomone, suteikti žmogui galimybę tiesiogiai patekti pas valdininką, nėra reikalo.
„Nematau tikslo žmonėms klaidžioti koridoriais. Kam tuomet reikalingas vienas langelis, kai žmogus gali patekti į kabinetus, kada nori ir kaip nori. Tuomet reikėtų panaikinti ir vieną langelį.
Kai Šiaulių rajono valdžia teorinės praktikos apie „vieno langelio“ principą važiavo semtis net į Vokietiją, V. Damulevičius, panašu, nepasidomi, kas dedasi kaimyninėse Šiaulių rajono savivaldybėse.
„Gal langelis neveikia, gal ten net nėra žmonių“, - svarstė Šiaulių miesto savivaldybės vadovas, paklaustas, kodėl kitos savivaldybės sugeba išlikti atviros žmonėms.
„Ką reiškia būti arčiau žmonių? Lankytojui kabinete reikia kokia kėdę padėti, pasodinti, kad jis stebėtų, kaip valdininkas dirba“, - laikėsi savo V. Damulevičius.

• Šiauliai – vienas paskutinių didžiųjų Lietuvos miestų, Savivaldybėje įdiegęs „vieno langelio“ priimamąjį.
• 2008-aisiais Šiaulių miesto savivaldybėje įkūrus „vieno langelio“ principą, į Priimamąjį perkelti dirbti devynių skyrių referentai.
• Atsakymo iš Šiaulių miesto savivaldybės Priimamojo gali tekti laukti 20 dienų. Toks maksimalus atsakymo terminas numatytas atsakymuose.
• Vienas langelis Šiaulių miesto savivaldybei kainavo apie vieną milijoną litų, Šiaulių rajono savivaldybei – apie penkiasdešimt tūkstančių litų (beveik 300 tūkstančių – ES lėšos).