Nesulaukusi miesto valdžios pagalbos, Radviliškio gatvės gyventoja, pensininkė N. Fed, vis dar tikisi, jog kažkas pastebės jos problemas ir padės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Apie Radviliškio gatvės (tikslus adresas redakcijai žinomas) gyventojos Nadeždos Fed bėdą „Šiaulių naujienos“ rašė dar 2009-aisiais. Laikas bėga, varstytos ne vienerios savivaldos ir politikų kabinetų durys, tačiau garbaus amžiaus pensininkė apčiuopiamos valdžios pagalbos nesulaukė iki šiol.
„Apėjau daugybę valdžios kabinetų, rašiau laiškus vienai televizijos laidai... Ko tik nedariau... Tačiau iki šiol bute švilpia vėjai, nejauku, o duris kaskart grįžusi užkamšau porolonu“, - sako 83-ejų metų sulaukusi pensininkė, padėdama nemažą pluoštą visokiausių raštų bei valdiškų atsakymų.
Prieš penkerius metus, užsidegus televizoriui, pensininkės butą nusiaubė gaisras. Nuo tada ji ir mina valdiškų kabinetų slenksčius.
Pasak jos, po gaisro nuniokotą būstą apžiūrėjo miesto meras Justinas Sartauskas. Pasižvalgė, patikino, kad butui reikalingas nemažas remontas ir vėl išvažiavo. Tiesa, dar gerą patarimą davė, kad skyles aplink duris užtaisyti galinti ir ji pati – tereikia nusipirkti kažkokią plokštę, pritvirtinti – ir tiek tų bėdų.
Garbaus amžiaus N. Fed teigia, kad remonto darbai jau nebe jos amžiui, be to, iš pensijos pinigų nebeatlieka, o kitų pajamų ji neturinti.
Girdėjusi priekaištų iš valdžios vyrų, kodėl nepadedanti jos dukra. „Kad ji ir pati vos galą su galu besuduria, – skundžiasi moteris. – Vyras šeimą paliko, dvi dukros mokosi aukštosiose mokyklose – reikia paremti, o kitas vaikas – dar mokinys. Dukra yra siuvėja, tik kad sunku dabar su darbais, o privačių užsakymų nedaug – nebe tie laikai, ir dažnas mieliau renkasi drabužį parduotuvėje“, – sako ji.
Iškart po gaisro N. Fed teigia gavusi pašalpą – 640 litų, dar panašiai tiek pat gavo iš Socialinės rūpybos skyriaus, bet šito, sutvarkyti dviejų kambarių butui, negana. Specialistų paskaičiavimais, dar reikėtų maždaug 5 000 litų. Iš kur juos paimti? „Gal kokiam verslininkui ši suma ne tokia ir baisi, bet iš kur šitiek pinigų gauti devintą dešimtį pradėjusiai pensininkei? Valstybė man padėti nenori. Savivaldybėje gavau lapą su kelių politikų nuotraukomis bei jų kontaktais – patarė, kur dar galėčiau kreiptis. Vienas politikas išklausė, nuramino, kad situacija būtinai pasikeis į gera, o vėliau už savo pinigus įdėjo plastikinį langą.“ – pasakoja N. Fed. Kiti aplankytieji valdininkai ir politikai, deja, nebuvo tokie dėmesingi.
Dar vienas šiaulietis politikas N. Fed pasiuntė pas specialistus sudaryti remonto darbų samatą – žadėjo padėsiąs. Deja, tuo viskas ir pasibaigė... Esą vėliau kažkuris iš N. Fed pažįstamų girdėjo jį besigiriantį per vieną televizijos kanalą, kad padėjo padegėlei.
Pasak ašaras braukiančios pensininkės, dažnai pas ją atvažiuodavo visokių komisijų. Pasižvalgo po butą, kažką užsirašo, kažką pasako... Būdama rusakalbė, ji ne visados gerai suprasdavusi, apie ką šnekama. Komisijos netrukus išvažiuodavusios, pasiūliusios pačiai imtis remonto ir vėl viskas likdavo po senovei: šaltas butas, suskilinėjusios sienos bei pro langų tarpus švilpiantys vėjai.