Vakar posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba nusprendė paimti ilgalaikę daugiau nei 2 mln. litų paskolą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba nusprendė imti ilgalaikę daugiau nei dviejų milijonų litų paskolą, kuri turėtų padėti įgyvendinti investicinius projektus. Dėl šio pirmuoju darbotvarkėje įrašyto klausimo tarp valdininkų kilo diskusijų banga. Tiesa, visai ne dėl to, kad būtų svarstyta, imti paskolą ar ne. Tarybos nariai pasimetė tarp miesto skolų.

Biudžetas ir vėl nesubalansuotas
Tarybos posėdžio metu valdininkai nusprendė, kad ilgalaikė 2 mln. 249 tūkst. litų paskola būtina, nes nesubalansuotame miesto biudžete trūksta maždaug 4 mln. litų įvairiems investiciniams projektams vykdyti. Tiesa, pusė sumos (apie 2 mln. litų) liko nuo praėjusiais metais paimtos paskolos, todėl prireikė skolintis tik likusią sumą – 2 mln. litų – kurią privalu grąžinti per dešimtmetį.
Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė informavo, kad už skolintus pinigus ketinama parengti išorinės vaizdinės reklamos Šiaulių mieste specialųjį planą, transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą (po 70 tūkst. litų). Pinigų reikia ir dailininko G. Bagdonavičiaus namo išsaugojimui (190 tūkst. litų), kuris yra pripažintas kultūros paveldu bei daug metų iki šiol buvęs valdžios užmirštas ir apleistas.
Už 110 tūkst. litų ketinama rekonstruoti Liepų gatvę. 57 tūkst. litų reikia lopšelio-darželio „Pupų pėdas“ remontui. Apie 90 tūkst. litų ketinama skirti įkuriant nestacionarių socialinių paslaugų padalinius socialinės rizikos asmenims Šiaulių miesto socialinių paslaugų centre. Planuojama plėsti ir stacionarias socialines paslaugas įrengiant naujas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų patalpas (74 tūkst. litų).
Didžiausios sumos numatytos dviem projektams – daugiau nei pusė milijono litų efektyviam gamtos išteklių valdymui ir apsaugai Jelgavos ir Šiaulių miestuose bei beveik 1 mln. litų Šiaulių miesto pramoninio parko infrastruktūros plėtrai.

Aiškinamasis raštas sukėlė sumaištį
Panašu, kad šių projektų įgyvendinimas ir skirtas finansavimas bent kol kas valdžios atstovams klausimų nekelia. Tuo metu aiškinamasis raštas, kurį prieš posėdį gali peržiūrėti ne tik Tarybos nariai, bet ir gyventojai, sukėlė sumaištį.
„Aiškinamajame rašte rašoma, jog 2014 m. sausio 1 d. Savivaldybės skola sudaro 55,9 mln. litų, o paėmus šią ilgalaikę paskolą Savivaldybės skola sudarys 60,4 mln. litų. Tačiau prie pirmojo skaičiaus turėtų būti pridėta apie 23 mln. litų, kurie lygiai taip pat mokami bankui, o Šiaulių miesto savivaldybės apskaitoje jie paslepiami po komunaliniais mokėjimais, socialinėmis išmokomis ir pan. Kitaip tariant, yra gudraujama. Balsuodamas aš susilaikysiu, kadangi šiuo aiškinamuoju raštu žmonės yra apgaudinėjami“, – sakė Tarybos narys Artūras Visockas. Šis pasisakymas sulaukė pritarimo ir kitų valdininkų, kurie teigė, kad Šiaulių miesto savivaldybės skola šių metų sausio pradžioje siekė apie 92 milijonus litų.

Skolos ir kitokios skolos – ne tas pats
„Savivaldybės tarybos nariai painiojasi tarp paskolų ir skolų. Sausio mėnesį paskolos sudarė 55,9 mln. litų, vasarį buvo apie 54 mln. su trupučiu, nes kiekvieną mėnesį mes grąžiname apie 1 mln. litų. Iki metų pabaigos būsime atidavę apie 10 mln. litų. Tai reiškia, kad paskolos sudarys apie 45 mln. litų“, – aiškino Finansų skyriaus vedėja R. Janušauskienė, pripažindama, kad vis dėlto bendra skola viršija 90 mln.
Valdininkai į bendrą skolą neįtraukia parduotų skolų bankams. Savivaldybė savo įmonėms yra skolinga nemažas sumas, neišgalėdama jų grąžinti, skolas pardavė bankams. Kai kurių skolų palūkanas priverstos mokėti pačios bendrovės. Valdininkai tikina, kad tokias skolas galėjo nupirkti nebūtinai bankas, o ir skolomis tai vadinti neva negalima. „Įsivaizduokite, darbdavys šį mėnesį jums turi išmokėti atlyginimą už praėjusį mėnesį. Buhalterijoje toks mokėjimas susidaro kaip skola, bet tai nėra skola“, – žurnalistams jau anksčiau paaiškinti, kas yra tikrosios Savivaldybės skolos, bandė R. Janušauskienė.