Lina JUREVIČIŪTĖ

Nors dar tik pats vidurvasaris, tačiau panašu, jog į miestą jau ateina ruduo. Susiraukšlėję  ir nurudavę kaštonų lapai praneša, jog gamtoje išties vyksta didelės permainos. Dėl ne laiku ateinančio rudens gamtininkai kaltina mūsų kraštams neįprastus karščius bei miesto taršą.

Atidžiau į žaliuosius miesto „plaučius“ dėmesį atkreipiantys šiauliečiai jau tikriausiai pastebėjo, kad kaštonai pradėjo mesti lapus.

„Lapai susitraukė, nurudavo. Pamaniau, gal netoli namų esantį kaštoną kas nors tyčia „nuodija“, tačiau eidama Kaštonų alėja pastebėjau, kad beveik visi kaštonai nugeibę. Baisu, nes graži ir miela Kaštonų alėja tapo nudžiūvusių kaštonų alėja“, - pastebėjo šiaulietė Irena.

Apie liepos mėnesį lapus metančius kaštonus „Šiaulių naujienų“ redakcijai pranešė ir šiaulietė Asta. Anot moters, kaštonai – lepūs medžiai, todėl galbūt juos veikia ne tik karštis, bet ir oro tarša, kuri ypač padidėja esant karštiems orams.

Vidurvasarį lapus metantys kaštonai – keistas reiškinys ne tik šiauliečiams, bet ir gamtininkams.

Gamtininkas Kęstutis Vilkonis sako dar pernai pastebėjęs gerokai per anksti lapus metančius medžius. Plūstelėjus karščiams lapus meta ne tik kaštonai, kurie yra jautrūs augalai, bet ir liepos bei beržai.

„Man atrodo, kad didžiausios įtakos tam turi karštis ir drėgmė. Kaštonai, matyt, nepakelia tokių orų. Tikrai keista, kad liepos mėnesį tenka grėbti lapus“, - pažymėjo K. Vilkonis.

Gamtininkas Stasys Gliaudys irgi mano, kad kaštonus žaloja mūsų kraštams neįprastas karštis, tačiau pabrėžia, kad nemažai įtakos tam turi ir padidėjęs oro užterštumas. 

„Kai toks karštis ir drėgmė - susidaro puiki terpė grybinėms ligoms. Galbūt kaštonus užpuolė koks grybas, reikia atidžiau lapus patyrinėti. Paprastai kaštonai lapus meta rugsėjo viduryje, todėl tikrai neįprasta, kai lapai pradeda ruduoti liepos mėnesį, kai dar vyksta vegetacinis laikotarpis“, - sakė S. Gliaudys.

Gamtininkas pabrėžė, kad medžiai lapus meta saugodamiesi nuo aplinkos poveikio. Nereikalingos medžiagos ir toksinai iš medžio šaknų ir stiebų  „atgabenami“ į lapus ir kartu su krentančiais lapais atsikratoma visų blogybių. Tačiau tai turėtų įvykti rudenį. Jei vyksta anksčiau – medelis praneša apie negeroves.

Atidžiau apžiūrėjęs lapus metančius kaštonus S. Gliaudys sakė, kad grybinių ligų  nematyti, todėl medžius tikriausiai paveikė karštis ir padidėjusi oro tarša.

„Tarnybos neretai praneša užfiksavusios padidėjusią oro taršą. O tokie teršalai kaip švinas, sieros junginiai, azoto monoksidai – kenkia augalams. Kai tų teršalų į aplinką patenka per daug, o dar alinantis karštis, gamta natūraliai sureaguoja – medžiai meta lapus“, - pažymėjo gamtininkas.

Anot S. Gliaudžio, jokių specialių priemonių imtis nereikia. Gamta natūraliai viską sutvarkys. O ir kaštonai ne visus lapus numeta. Dalis pasilieka ir to turėtų pakakti. Tiesa, gamtininkas sakė, kad kitąmet medžiai turėtų būti silpnesni.

Kaip sakė gamtininkas, jeigu klimatas ir toliau šiltės, ateityje galime netekti ne tik kaštonų, bet ir mūsų šalį puošiančių pušynų bei eglynų. Spygliuočiams medžiams toks klimatas nepalankus.

Gamtininkas Stasys Gliaudys įsitikinęs, kad Lietuvai neįprasti orai gerokai pakoreguos vaisius bei daržoves soduose ir daržuose auginančių žmonių derlių.

„Nekokį derlių šiemet turėtų nuimti žirnių mylėtojai. Labai daug jų bus sukirmiję. Didelėmis „galvomis“ negalės pasigirti ir česnakų mėgėjai - „galvos“ labai greit pribrendo, tačiau jos nėra didelės. Nors česnakų derlius turėtų būti nuimamas rudenį, jau dabar reikia juos rauti, nes subrendę česnakai daugiau nebeaugs“, - sakė S. Gliaudys.

Tačiau, anot gamtininko, tokios gamtos sąlygos ypač palankios pomidorams, paprikoms, moliūgams. Jų mylėtojai šiemet derliumi skųstis neturėtų. Tiesa, pomidorus šiltnamiuose auginantys žmonės tikriausiai pastebėjo, kad pomidorai gausiai žydėjo, tačiau vaisių nemezga.

„Taip yra todėl, kad šiltnamiuose tiesiog per karšta. Normalu, kad tokiu oru šiltnamyje termometro stulpelis pakyla iki 40 laipsnių karščio. Esant tokiai temperatūrai nesusiformuoja žiedadulkės, todėl vaisiai ir neužsimezga. Norintieji, kad vaisiai užsimegztų, turėtų vėdinti šiltnamius, šaltu vandeniu laistyti takelius ar kitais būdais sumažinti karštį šiltnamiuose“, - patarė gamtininkas.