Užvakar pagaliau atėjo toji diena, kai visa Lietuva sužinojo, kad norint vieną mergaitę perduoti motinai reikia mažiausiai 250 policininkų. O pusei Lietuvos politikų norint pasikelti savo reitingus užtenka ir vienos mergaitės.   

Žiūrint, kaip banda nuo galvos iki kojų ginkluotų policininkų eina perduoti mergaitę motinai, kilo įvairiausios mintys. Viena iš tokių: kiek policininkų reikia norint sudrausminti įžūlų chuliganą, jeigu  mažą mergaitę perduodant jos mamai prisireikė tokio pulko uniformuotųjų?

Kai matai tokius vaizdelius, pradedi nebesistebėti, kai policijos pareigūnai Šiauliuose net trise eina tikrinti, ar barmenė pirkėjui padavė butelį atsuktu kamščiu, ar jis vis dėlto užsuktas (o siaube!). Ir ne taip jau svarbu, jeigu tuo pat metu kažkur miesto centre kažkas gaus į galvą – policininkai turi rimtesnių darbų.

O ar 250 policininkų Šiauliuose ieškojo be žinios dingusios gimnazistės, kurios kūnas paskui buvo rastas sukapotas gabalais ir išmėtytas po laukymę? O gal 250 policininkų šiuo metu ieško be žinios prapuolusio neįgalaus pardavėjo, kuris paslaptingai dingo iš savo namų kiemo? Ką veikė 250 policininkų, kai pedofilas netoli buvusio „Elnio“ teritorijos prievartavo vaikus? Miegojo tarnybiniame automobilyje (kaip tai užfiksavo „Šiaulių naujienų“ žurnalistai), o gal lindėjo krūmuose su greičio matuokliu rankose? O gal valdiška mašina skubėjo į kavinę atlikti tarnybinę misiją?
O dabar truputį pafantazuokime. Jeigu 250 policininkų kasdien stovėtų prie pėsčiųjų perėjų Šiauliuose ir pradinukams padėtų saugiai pereiti gatvę – ar kuris nors iš mūsų dėl to supyktume? Jeigu 250 policininkų kas vakarą išeitų patruliuoti į gatves – koks saugus tada būtų mūsų miestas. Tai galėtų nepatikti nebent dantistams – kuriems sumažėtų darbo protezuoti išmuštus dantis.
Bet nei patruliavimui, nei dingusiųjų paieškai, nei nusikaltimams tirti 250 policininkų neatsiranda, užtat netrūksta, kai mergaitę reikia perduoti mamai.

Tačiau 250 policininkų – negana. Net trys ministrai pažadėjo atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą ir perduodant mergaitę mamai nebuvo pažeisti įstatymai ir kieno nors teisės.

Progos patylėti nepraleido net pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri vėliavų fone tautai pranešė svarbią naujieną – prieš mergaitę negali būti naudojamas smurtas, tarsi kas nors iki tol būtų liepęs mergaitę mušti ar kitaip prieš ją smurtauti.

Kai Prezidentė atsisakė vykti susitikti su Lenkijos vadovu, apsiribota tik spaudos atstovų trumpu pranešimu. Nors liaudžiai kilo klausimų, kodėl Lietuva blogina santykius su artimiausiais kaimynais, Prezidentė nepasivargino atsistoti prie vėliavų ir žmonėms aiškiai išsakyti savo poziciją – kokia didelė nauda bus Lietuvai dėl to, kad ji nesusitiks su Lenkijos prezidentu. Matyt, mūsų valstybės santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ne taip svarbu, kaip mergaitės perdavimas mamai.

Mergaitės perdavimą komentavo ne tik pati šalies vadovė, bet net tokie šalies politikai, kurių balso nebuvo girdėti visą kadenciją. Nors dauguma iš jų (jeigu ne visi) net nėra susipažinę su baudžiamosiomis bei civilinėmis bylomis, nulėmusiomis istorijos pabaigą, tačiau turi aiškią ir tvirtą nuomonę. Tiesiog žino, kaip viskas turėjo būti.
Vieni su savo komentarais lindo į televizorių ekranus, kiti vos ne mitingą surengė Seimo posėdžių salėje. O tie, kurie kompiuteryje moka ne tik pasitikrinti savo elektroninį paštą, rašė komentarus ir platino juos socialiniuose tinklalapiuose...

Juk tai gali būti paskutinė proga pasikelti savo reitingus prieš artėjančius rinkimus, nes daugiau nelabai yra kuo pasigirti. Degalų ir maisto produktų kainos kyla į neregėtas aukštumas, šildymą prieš kitą žiemą turbūt vėl teks branginti, elektros kainos irgi kandžiojasi, pensinis amžius ilginamas, minimali alga jau kuris laikas didinama tik kalbomis...

Tokiais dalykais reitingų nepasikelsi. O pakomentuok apie mergaitės perdavimą motinai – ir televizijos parodys, ir tauta pamatys, ir išgirs. O gal net pamanys, kad šitas politikas kažką dirba.  
Bepigu Kauno politikams – jiems tai nereikia sukti galvos, apie ką kalbėti rinkėjams. O ką daryti Šiaulių valdžiažmogiams? Kur semtis įkvėpimo, kuo sužavėti mūsų miesto rinkėjus?
Galėtų kritikuoti miestą į skolas klampinančius miesto valdžios sprendimus ir rinkėjams žadėti šviesesnę ateitį, tačiau netgi to daryti neišeina. Juk visi sėdi viename valdančiosios koalicijos vežime ir visus sprendimus priima bendru sutarimu. Kritikuosi valdžios sprendimus – kritikuosi pats save.

Tiesa, praėjusį ketvirtadienį mergaitės perdavimo atgarsiai pasiekė ir Šiaulius: Savivaldybės skverelyje aktyvistai uždegė žvakeles. Čia atsliūkino ir keletas politikų iš užribio, tačiau visuomenininkų akcijos nesugebėjo sugadinti.

Šiaulių politikieriams belieka tik kabinti didelius savo plakatus ir rinkėjus priblokšti savo grožiu. O kad už reklamą nereikėtų mokėti, prie savo abrozdėlio ant pakelės plakato dar reikia parašyti kokį nors vieną sakinį, pavyzdžiui: „Mylėkime vienas kitą!“, „Visi pasibučiuokim!“, „Laimingai grįžkite į namus!“, „Skanios Jums vakarienės, mano brangieji!“, „Stabdykime uodų ataką!“ ir panašiai. Tada tokia politinė reklama bus visai ne politinė, o socialinė.

Pasidairykime. Dar visai neseniai kartu su neįgaliaisiais labai daug nuveikti žadėjo „paksininkų“ kandidatai į Seimą Daiva Matonienė ir Valentinas Mazuronis. Jau antrą mėnesį su kažkokiomis šventėmis šiauliečius iš pakelės plakato sveikina konservatorių kandidatas Tomas Petreikis. Ir dar daug kitų bando „užmušti“ rinkėjus savo grožiu ir, panašu, tokių gražuolių tik daugės.
O kas belieka? Juk naivu būtų tikėtis, kad Šiauliuose dar iki Seimo rinkimų 250 policininkų eis perduoti motinai jos mergaitę...