Aš – Justas Sartatavičius ir esu korumpuotas. Bet STT tars žodį ir mano juodai korumpuota siela pasveiks. 

Kad savyje dešimtmečius nešiojau korupcijos bacilą, supratau tik perskaitęs STT analitikų analizus apie korupcijos situaciją vienoje iš savivaldybių. Žinoma, kad ne mūsiškėje. Mūsiškėje valdžia nevagia, o policininkai, politikai ir daktarai – dori it rasa ant krištolinės butelio. 

Korumpuotas ne tik aš, net ir žmona, vaikai ir uošvė (seniai įtariau) ir jau daugel metų gyvename korupciniuose santykiuose. Praktiškai esame korupcijos viruso, kuris taip žiauriai muša tarptautinius Lietuvos antikorupcinius reitingus, nešiotojai. Kad pavakarojęs su draugais kaltę išperku su dievišku užsidegimu liaupsindamas naują kerštaujančios Migeros šukuoseną – anoks čia korupcinis susitarimas. Be to, esu tikras lietuvis ir neskaičiuoju, ką rankinėse krypuodama velka inspektore dirbanti kaimynė (kaip galima suėsti tiek dešrų ir kumpių?!). Dabar it skrandžio opa užgraužė sąžinės kirminas.

- Žmon, o kokias funkcijas mūsų namuose atlieka tavo… mama? - meiliai paklausiau labai brangios savo gyvenimo palydovės, perskaitęs STT pranešimą spaudai apie korupcinius baisumus.

-  A jau pradedi!..

Visas savo gyvenimo nuodėmes žinojau kaip penkis pirštus. Nebesiklausiau. Ėmiau mintyti. Kai ženijausi, ką žinojau apie savo žmoną, ar ko nors klausiau? Na gerai - buvau jaunas ir durnas, todėl – nesiskaito. Bet vis dėlto...

- Labs, kaimyne.

Tai – mano laiptinės kaimynas Vytautas (už akių vadiname Vycka) – labai protingas žmogus. Tas tai viską žino. Vaikšto su šlipsu, jauno dermantino odos portfeliu, protingai šneka apie makroekonominius vingius, į kuriuos dabar įsisukęs Senasis pasaulis, ir iš kurių nežinia, ar ištrūks. O jei ištrūks – amen eurui ir jo zonai. Jis ten kažkoks kažkieno kažkokios tarybos narys. Už tai Vyckos nekenčiu - uošvė nervus suėdė, kad esu durnius, o Vycka jau kotedžą Nidoje nusipirko. Buvusio rektoriaus kaimynas dabar.

- Graikijos reikalai – į gerą. Šią savaitę nafta pinga… - krenkštelėjo Vycka, persigniaužęs per balkoną (kad tik nepertrūktų!). Nukratė pelenus.

- Kokios tavo, kaip vyro, funkcijos šeimoje? – paklausiau pūsdamas dūmą.

Vycka pažaliavo... 

Po velniais! Skaitau korupcijos analizus: „Neišsamus kai kurių procedūrų reglamentavimas“, „aiškiai neapibrėžtos kompetencijos ribos“, „netinkamas dokumentinis įforminimas“. O svarbiausia – tos savivaldybės niekšai nepaprašė STT surinkti popierėlius apie valdininkų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitaip tariant, žiauriai „praignoravo“ kovotojus su korupcija. 

Bet ne tai žiauriausia. Skaitau korupcijos rizikos analizus ir prieš akis matau mūsų šeimą. Rimtai. Praktiškai – viskas apie mus. Policijos departamento nepaklausiau, ar mano mylimoji iki žanijantis neviršijo greičio. O gal girta nevairavo, kaip kokia Šiaulių vicemerė. O gal mokesčių neslėpė? Amžinai ginčijamės, kam eilė dulkinti kilimą, kuris paliko tualete degančią šviesą ir kas surijo dešrą – aš ar katinas. 

Funkcijos, kompetencijos, dokumentavimas. O aš, senas durnius, visada galvojau, kad korupcija – tai kyšininkavimas. Duoti kyšį daktarui, teisėjui, valdininkui, nusipirkti politiką. Rupūs... Pagailėjau butelio žemėtvarkininkei, amžiams uošvė dėl tos pelkės atsiknistų. Ot durnas!.. Nuteisė už rūkytą karpį ir alaus butelį. Dora valdininkė buvo, ot durnius, ot korumpuoti teismai…

- Eik į kambarį, bjaurybe, - apmąstymus nutraukė griežtas Migeros balsas.

Čia man, ar Mikiui?

Mikis užkrapštė vazoną ir pažvelgė nekaltomis gintarinėmis akimis. 

Niekšas. Korumpuotas niekšas!

Nuoširdžiai jūsų Justas.