Miesto valdžia sumąstė, kaip gyventojus priversti už savo lėšas tvarkyti teritorijas, tačiau pačios Savivaldybės žemėse auga šiukšlynai. Nuotraukoje – vaizdas miesto centre, tarp Savivaldybės labdaros valgyklos ir Šiaulių universiteto bendrabučių.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mykolas DEIKUS
Po plačiai išreklamuotos akcijos „Darom 2011“ mieste toliau kaupiasi šiukšlynai, kurie ginčus kelia ir tarp pačių daugiabučių gyventojų. Dalis miestiečių vis dėlto ryžtasi nelegaliai daryti tai, ką privalo atlikti miesto valdžia. O pastaroji rado naują būdą, kaip spustelėti miestiečius.

Du namai – du pavyzdžiai

Rėkyvos rajonas – vienas iš tų, kuriuose gyventojai patys tvarko daugiabučių namų aplinką. Tačiau vieni tai daro talkomis, o kiti – renka pinigus. Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė administruoja Energetikų g. 12-ąjį daugiabutį. Pirmininkės žodžiais, gyventojai nusprendė rinkliavų nedaryti, o savo jėgomis tvarkyti aplinką – žiemą nusikasti sniegą, vasarą – nupjauti žolę, surinkti šiukšles ir pan.

Kitas daugiabutis – tas, kuriame gyvena pati N. Malakauskienė. Čia vaizdelis priešingas: šio namo bendrijos pirmininkė renka mokesčius ir samdo valytoją, kuri prižiūri teritoriją. 

„Nepaisant gerų norų, tai yra daroma nelegaliai, kaip ir daugelyje kitų daugiabučių bendrijų arba administruojančių bendrovių prižiūrimuose daugiabučiuose“, - sako N. Malakauskienė, kuri situaciją aiškinosi ir Aplinkos ministerijoje.

Dvi medalio pusės

Rėkyvos bendruomenės pirmininkė N. Malakauskienė išsiaiškino, kad Šiauliai – vienintelis miestas šalyje, kurio gyventojams valdžia primeta pareigą tvarkyti aplinką, nors iš biudžeto tam išleidžiami milijonai litų.

Aiškindamasi situaciją N. Malakauskienė arbitru paprašė pabūti Aplinkos ministerijos, kuri netruko atsiųsti atsakymą. Atsakymas – toks, kokio ir buvo galima tikėtis. Jeigu daugiabučiui žemės sklypas nepriskirtas, jo prižiūrėti neprivaloma. Kitaip tariant, už tai – atsakinga Savivaldybė, nes aplinkos tvarkymas yra viena iš jai priskirtų funkcijų. Patys gyventojai teritoriją gali valyti, jeigu tam pritaria visi šimtas procentų bendrijos narių.

Prizai – kainuoja

Šiemet Šiauliuose vėl skelbiama akcija „Už žydintį miestą“, kuris labiau primena šios akcijos organizatorės, vicemerės Daivos Matonienės rinkimų kampaniją. Tačiau talkas organizuojančios Rėkyvos bendruomenės pirmininkė N. Malakauskienė apgailestauja, kad valdžia ir vėl kiršina žmones ir nuvertina visuomenininkus. 

„Per Rėkyvos seniūnijos ataskaitinį susirinkimą seniūnė Vaida Čelkienė kažkodėl padėkojo ir apdovanojo tik daugiabučių namų teritorijų valytojas, kurios samdomos už gyventojų lėšas, o nebuvo užsiminta apie tuos daugiabučius, kurie nesamdo valytojų, taupo pinigus namo remontui, o jei tvarkosi aplinką – tai visuomeniniais pagrindais. Kai kas teigia, jog tai nėra dideli pinigai, tačiau mūsų bendrija per metus praranda per 2000 litų, - skaičiuoja N. Malakauskienė. Ir daro išvadą - Vadinasi, apdovanojimus mes nusiperkame... ir už pakankamai solidžią sumą.“

Įprasti argumentai

Šiemet už miesto tvarkymą komunalininkams bus sumokėta apie 7 milijonus litų. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo A. Adomaičio žodžiais, kiek daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau sutvarkyti daugiabučių namų kiemus esą kainuotų antra tiek.

Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius savaip atsako į klausimą, kodėl Šiauliai išsiskiria iš kitų miestų, kurie labiau prižiūri bendrąsias teritorijas. Anot direktoriaus – teritorijos priklauso ne Savivaldybei, o valstybei.
„Jeigu būtų lėšų, tokių pokalbių nekiltų“, - teigia V. Damulevičius. Tačiau N. Malakauskienė pastebi, kad kitų didžiųjų miestų savivaldybės sugeba šią problemą išpręsti.

Už teritorijas teks mokėti

Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius sako, jog esama nebylaus susitarimo – Savivaldybė nebaudžia tų gyventojų, kurie tvarko savo aplinką ir žolę, šakas sukrauna prie šaligatvių. Tačiau ateityje gyventojams teks mokėti už namui priskirtų teritorijų priežiūrą. 

V. Damulevičiaus žodžiais, šiuo metu pietinėje ir centrinėje miesto dalyse rengiami kvartaliniai detalieji planai – daugiabučiams namams priskiriamos teritorijos. Kai šie planai bus patvirtinti, gyventojus miesto valdžia galės versti savo lėšomis tvarkyti aplinką. Tačiau yra viena išlyga. Anot V. Damulevičiaus, gyventojai neskuba detaliųjų planų įregistruoti Registrų centre, todėl formaliai teritorijos lieka nepriskirtos. Kaip priversti įregistruoti detaliuosius planus, miesto valdžia dar nesumąstė.



 
Straipsnių peržiūros
93657776
Į viršų