Pusnynais virtusiame mieste gyventojai patys ima į rankas kastuvus. 

Autoriaus nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Pradžią mūsų nedidelei istorijai davė Gegužių gatvės gyventojo Liongino Povilaičio laiškas, kuriame klausiama, dėl kokių priežasčių Gegužių gatvės važiuojamoji dalis iki pat Architektų gatvės „paversta stovėjimo aikštele”? „Dieną ir naktį, žiemą ir vasarą čia paliekami autobusai ir sunkvežimiai, lengvosios ir autovežiai... Pėstieji šmirinėja tarp šių pamirštų laužų patys rizikuodami ir keldami pavojų kitiems...” - skaitome laiške.

Gatvės virto automobilių stovėjimo aikštelėmis

Ir iš tiesų, pasidairus po miestą matyti, kad šitokiomis neformaliomis „stovėjimo aikštelėmis” virto ne vien tik Gegužių gatvė, bet ir daugelis kitų. Ir ypač dabar, įsismarkavus žiemai. Dažnas  vaizdelis, kai daugiabučių kiemuose tvyro sniegas ir pusnys, o čia gyvenančiųjų mašinos paliekamos gatvėje arba gretimo prekybos centro stovėjimo aikštelėje. Sprendžiant iš ant jų susikaupusio sniego sluoksnio, kai kurios paliktos „miega” ne dieną ir ne dvi - ištisas savaites, užimdamos vietą bei trukdydamos atvažiavusiesiems apsipirkti.

Daugiabučių kiemai nepritaikyti tokiam automobilių parkui, kai dažna šeima turi po kelis automobilius. Pakalbintas Šiaulių apskrities Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius teigė, jog Gegužių gatvėje Miesto saugaus eismo komisijos sprendimu, po Naujųjų metų buvo pašalinti kelio ženklai, draudžiantys stovėjimą porinėmis arba neporinėmis mėnesio dienomis.

Kas pasikeitė? Be abejo, jeigu nėra kaip sukontroliuoti, kad ženklų būtų laikomasi, lieka vienintelė išeitis, kas šiuo atveju ir padaryta. Bet kalba ne apie tai: kodėl jauni ir sveiki daugiabučių gyventojai dažnai vengia nusikasti sniegą savo kiemuose, bet verčiau kasdien patys klampoja iki kelių per pusnis, laužo techniką? Juk sinoptikai žiemos pabaigą pranašauja tik kovo pabaigoje...

Reikia gerų norų

Pasirodo, esama ir visiškai priešingų pavyzdžių! Štai rėkyviškiai, Energetikų 12-ojo daugiabučio gyventojai seniai nebežiūri, kad po kojomis „valdiška žemė” - juk gyventi čia reikia jiems! Todėl tvarka turi būti! Ir ji yra, nes tai ne koks vienadienis politinis lozungas...

Pasak bendrijos pirmininkės Nijolės Malakauskienės, šitame name gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, bet dauguma aktyvūs, prisideda kiek gali ir valytojos seniai nesamdo. Kieme nukasti takai, netrukdomi važinėja automobiliai – nereikia jiems dugnu „lyginti” sniego gūbrių...

Kalbiname vieną iš jų - „Kiemo direktoriumi” pramintą Vytautą Mockevičių. Šį vyrą dažnai išvysi kieme mojuojantį kastuvu. „Nusivalome kiemą patys ir nelaukiame, kol kažkas kitas tai padarys. Išeina vienas kaimynas, pamatęs išeina antras, trečias... Daug kur žmonės greiti reikalauti, tačiau patys dėl savo gerovės ir piršto nepajudins. Pas mus yra kitaip... -  dėsto neskubėdamas vyriškis. - Anksčiau čia ledai tokie sušalę buvo, kad eiti nedrąsu. Dabar, pažiūrėkit, vietomis matosi plikos šaligatvio plytelės – daug smagiau vaikščioti tapo”.

Kieme kiekviena laiptinė nusikasa savo teritoriją, ar ne?

„Nusikasame patys ir skubame padėti kaimynams. Visaip būna. Nelygu kas pirmas išeina. O kasti tenka kasdien, kartais net ir po kelis kartus – šitiek sniego! Ir vis dar krinta...” - sako V. Mockevičius.

Bekalbant kieme šmėkšteli Kęstas Jaugėlis – jaunas vyras iš vidurinės laiptinės. Sniego kastuvais nešini prieina Algis Kavaliauskas ir Marytė Mikulskienė – garbaus amžiaus slenkstį peržengę šio namo gyventojai. Taigi, esant reikalui, kastuvų čia stveriasi ir jaunas, ir senas, vyrai ir moterys.

„Ir kiemas švarus, ir patys truputį pasportuojame”, - šypsosi vienas iš talkininkų.

„Teko girdėti ir tokių „argumentų”: neturiu mašinos, todėl ir stovėjimo aištelės kieme nevalysiu, - įsiterpia M. Mikulskienė. - Tokiam tenka priminti, jog aikštelė reikalinga ne tik turintiems nuosavus automobilius, bet ir atvažiavusiai greitajai, ir ugniagesiams, ir t. t.”

36 butų name aktyvių žmonių esama ir daugiau. Pavyzdžiui, neseniai atsikraustęs naujokas iš ketvirto aukšto, kurio pavardės dar daug kas nežino. Mums lankantis daugelis namo gyventojų buvo išvykę į darbus. Tačiau ir to, ką pamatėme, užteko suprasti - geras pavyzdys užkrečia, o gerą iniciatyvą visuomet kas nors palaiko. Tik nereikia laukti, kaip sakė „kiemo direktorius”, kol už tave visa tai padarys kažkas kitas.