Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Akcentuota, kad praėjusieji metai buvo labai sunkūs, teko apkarpyti biudžetą. Tačiau ar tikrai yra kuo didžiuotis?
Mindaugas LAURINAITIS
Pasekmes pajuto visi
Trumpai pristatydamas svarbiausius ataskaitos aspektus meras J. Sartauskas akcentavo smarkiai apkarpytą biudžetą, džiaugėsi įgyvendintu AB „Šiaulių energija“ projektu, miesto sportininkais, dalyvavusiais Londono vasaros olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.
„Praėjusių metų pradžioje buvo patvirtintas miesto biudžetas. Šio biudžeto pasekmes pajuto daugelis miesto gyventojų. Smarkiai apkarpytos lėšos, biudžetinių įstaigų etatai ir atlyginimai. Atsižvelgiant į sudėtingą padėtį ir mažėjantį gyventojų skaičių mieste, privalėjome patvirtinti mokyklų tinklo pertvarkos planą, dėl to teko uždaryti net tris mokyklas“, - kalbėjo J. Sartauskas.
Egzaminas išlaikytas?
Tačiau meras galbūt sąmoningai, galbūt ir užmiršo kai kuriuos praėjusiais metais įvykusius dalykus. Pristatydamas tarptautinius renginius J. Sartauskas jokių nesklandumų neįžvelgė.
„Nepaisant sudėtingų sąlygų, įrodėme sau ir kitiems, kad Šiauliai gali sėkmingai organizuoti tarptautinius renginius. Nors ištekliai buvo riboti, galime pasakyti, kad egzaminas buvo išlaikytas“, - pakiliai kalbėjo meras.
Norisi paklausti, ar tikrai egzaminas buvo išlaikytas? Čia vertėtų prisiminti praėjusiais metais nuskambėjusias TAFISA sporto žaidynes, kurios vyko Šiaulių mieste ir regione. Pasibaigus žaidynėms paaiškėjo, kad organizatoriai vis dar iki šiol negali atsiskaityti su įvairiomis įmonėmis, kurios teikė maitinimo, transporto ir kitas paslaugas. Padaryta skola viršija milijoną litų, pasamdyti auditoriai vėluoja pateikti išvadas.
Bedugnė neišgąsdino
Pristatydamas miesto finansinę būklę J. Sartauskas nebuvo linkęs slėpti sunkios padėties: „2012 metų išvakarėse miestas buvo atsidūręs ties bedugnės riba, todėl visomis įmanomomis priemonėmis stengėmės suvaldyti miesto skolas, optimizuoti išlaidas. Guodžia tai, kad tęsdami investicinius ir rekonstrukcinius projektus, skirtus miestiečių gyvenimo kokybės gerinimui, sugebėjome suvaldyti skolų augimą. Skolos net šešiolika milijonų litų buvo sumažintos.“
Tačiau ar tikrai miesto skolos buvo suvaldytos ir sumažintos? Nors pats meras pripažino, kad miestas metų pradžioje buvo atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje, tačiau ta bedugnė valdžios neišgąsdino keliauti po egzotiškus užsienio kraštus už mokesčių mokėtojų pinigus, prisidengiant investuotojų paieškomis. Aplankytas vienas didžiausių Rusijos vasaros kurortų, taip pat Turkija, Kinija, Indija, vėjais išleista dešimtys tūkstančių litų.
Skolos didesnės
Įdomu, kaip tokios mero kalbos atrodo biudžetinių įstaigų darbuotojų akyse, nes kai kurioms įstaigoms teko atleisti dalį savo darbuotojų, kitos trumpino darbo laiką, darbuotojai ėjo neapmokamų atostogų. Tad ką kalbėti apie atostogas pajūryje ar juo labiau užsienio kraštuose. Negana to, atlyginimai už gruodį buvo perkelti į kitus metus ir išmokėti tik sausį.
Taip pat kyla rimtų klausimų ir dėl tikrosios Savivaldybės skolos. Deklaruojama, kad ji yra apie šešiasdešimt šeši milijonai litų. Per daugiau nei penkerius metus skola išaugo tris kartus. Dalis milijoninių skolų, kurias Savivaldybė yra skolinga savo bendrovėms, buvo perleistos bankams. Šie įsiskolinimai nėra įtraukiami, tad tikroji skola gali būti žymiai didesnė.
„Pernai ėmėmės drastiškų priemonių ir sumažinome išlaidas, tai biudžetas įvykdytas 100,5 procento. Lyg ir reikėtų džiaugtis, bet žinome, kaip gyvenome pernai, čia išgyvenimo procentas. Pusantro milijono litų gauta viršplaninių pajamų. Jos nukreipiamos į skolų aptarnavimą“, - kalbėjo J. Sartauskas.
