Sunku patikėti, kad meras Genadijus Mikšys gal būti toks eiklus, vos išgirdęs žurnalisto klausimus.
Redakcijos archyvo nuotr.

Mykolas DEIKUS
Tai buvo trumpiausias mero Genadijaus Mikšio priėmimas. Sumosavęs rankomis suburbuliavo, kad priėmimas baigtas, ir neįtikėtinu greičiu nulėkė Savivaldybės koridoriais. Kas taip išgąsdino Šiaulių miesto merą, kad šis net nesulaukė miestiečių priėmimo pabaigos?
 
Pas merą - pro langą
 
Po to, kai kilo skandalas dėl Daušiškių kapinių, kur už išperkamą žemę mero G. Mikšio artimiesiems „atmatuotas“ beveik vienas milijonas litų, merą pagauti tapo itin sunku. Anksčiau net po darbo valandų telefonu atsiliepinėdavęs meras ūmai tapo nepasiekiamas (skirtingai nei administracijos direktorius Vladas Damulevičius). Ir tai pastebėjo ne vieno leidinio žurnalistai.
 
Redakciją pasiekus informacijai apie tai, kad galėjo būti pasisavintos Ligonių kasų lėšos arba nuslėptas už gydymą privalėjęs sumokėti asmuo, mėginome susisiekti su miesto meru. Savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė paaiškino, kad meras nenori susitikti. 
 
Jei neįsileidžia pro duris - bandome per langą. Iš anksto užsirašome į mero priėmimą ir laukiame pažadėtojo laiko.
 
Pirmenybė - pažįstamiems? 
 
Telefonu į mero priėmimą užregistravusi, neprisistačiusi Savivaldybės darbuotoja duoda eilės numerį – šeštas. Užsirašo, kad kalbėsime su meru miestui aktualiais klausimais ir tarsi tarp kitko įspėja – esą laukite eilėje, pakviesime.
 
Išaušus didžiajai susitikimo su meru dienai brazdinamės į Priimamąjį. Eilėje laukia gal trys žmonės, pasirodo meras, dėbteli į žurnalistus ir neria į kabinetą. Nors trys žmonės neatėjo, džiaugtis greitu priėmimu dar anksti. Kaip kokioje poliklinikoje šeštas numeris virsta aštuntuoju ar net devintuoju. Iškišusi galvą Savivaldybės darbuotoja su dauguma laukusiųjų bendrauja kaip su pažįstamais ir nė neklaususi pavardės kviečia į vidų.
Už durų girdėti, kaip meras lankytojui dudena „tu“, diktuoja telefono numerį ir sako, ką daryti. Atsiranda dar vienas vėluojantis, savo eilę praleidęs, ir lenda vidun.
 
Kai jau koridorius ištuštėja, Savivaldybės darbuotoja pakviečia paskutinįjį, kuris, matyt, laikytas desertui. Juoba, kad darbuotoja vėliau negalėjo dorai paaiškinti, kodėl ūmai buvo pakeista oficiali tvarka.
 
Meras demonstruoja eiklumą
 
„O tai ką jūs čia dviese atėjot? Turit nuotraukų, bet kurią įdėsite, turit gražių“, - replikuoja meras, išvydęs tarpduryje fotografą. - Tai klausau jūsų asmeninių problemų“. 
 
Asmeniškai, kaip žurnalistui, labai rūpi viena istorija, susijusi su mero žmoną ištikusia nelaime, ilgai trukusiu bei valstybei brangiai kainavusiu gydymu bei galimu mero podukros dalyvavimu šioje istorijoje. Prabylame apie galimai nuo valstybės nusuktas ligonių kasų lėšas. 
 
- Jūsų asmeniškai? - teiraujasi meras, matyt, pamiršęs, kad Ligonių kasų lėšos priklauso valstybei. - Priėmimas baigtas. Viso geriausio. Visus klausimus - raštiškai. 
 
- Mane asmeniškai labai domina, kodėl jūsų žmona nepranešė apie avariją, - klausimas merui, kuris jau moja ranka.
 
- Čia nekalbėkit nesąmonių... gerai...“ - ir meras lekia pro duris į koridorių.
 
Bandome klausti toliau apie avariją, tačiau meras nebeatsakinėja ir sprunka pro elektroniniu užraktu rakinamas koridoriaus duris.
 
Kas turėjo padengti gydymo išlaidas?
 
Po to, kai Šiaulių mero žmona pateko į ligoninę, Savivaldybės darbuotojams paaiškinta, kad mero žmona pargriuvo ir susilaužė kojas. Tačiau šaltiniai tvirtina, kad istorija buvusi ne tokia paprasta, kad už gydymą galimai turėjo sumokėti ne valstybė, bet mero podukra, o mero šeima nuo policijos galėjo nuslėpti avariją. Kadangi meras pageidavo bendrauti raštu, klausimus raštu ir pateiksime.
 
Klausimai merui:
 
1. Ar tiesa, kad avarijos kaltininkė buvo mero podukra?
 
2. Ar tiesa, kad mero podukra elgėsi neapdairiai,  neatsargiai užvedė automobilį, kuris pradėjo važiuoti ir partrenkė mero žmoną?
 
3. Ar tiesa, kad policijai nepranešta dėl to, kad gydymo išlaidas būtų tekę padengti iš mero šeimos biudžeto?
 
Specialisto pastabos
 
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vedėja Regina Leonavičiūtė teigia, kad už avarijoje sužaloto asmens gydymą privalo sumokėti avarijos kaltininkas. Jis tai gali padaryti geranoriškai arba teismo keliu. Didelė dalis kaltininkų teismo nelaukia ir žalą atlyginti pasiryžę patys. Ligonių kasa sutinka pasirašyti sutartis, kuriose kaltininkui leidžiama pinigus mokėti dalimis, kelerius metus. 
 

***
 
Susitikimas su meru truko apie minutę.
 
***
 
Mero priimamasis trečiadieniais dirba nuo 15 iki 17 valandos.
 
***
 
Meras priimamajame neišbuvo nė pusvalandžio. Priimti ne visi tą dieną užsirašiusieji. Nuoširdžiai jų atsiprašome, kad taip išgąsdinome merą, ir šis priimamajame nesulaukė 17 valandos. 



 
Straipsnių peržiūros
94294076
Į viršų