Miesto vyriausiuoju dailininku seniau dirbęs Vilius Puronas dabar kuria skulptūras bei meninius akcentus ir dovanoja juos miestui, tačiau sulaukia valdininkų akibrokšto – šie ne tik atsisako nemokamai duodamų skulptūrų, bet ir patys nepasiūlo alternatyvų.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Vidas SIMOŠKA

Vandalizmo aktas, kuriame nukentėjo Šiaulių miesto savivaldybės bibliotekos „Šaltinėlio“ filialo fasadą puošusi skulptūra „Karlsonas“, atidengė gana opią problemą – mieste monumentalusis menas ne tik nuvertinamas, miesto valdininkai jo ne tik atsisako, bet ir trukdo įrengti kitiems.

Opi problema
„Šitam vandalui, kuris sugadino „Karlsoną“, reikėtų duoti miesto Garbės piliečio vardą. Nes tas asmuo į viešumą iškėlė problemą, apie kurią nebuvo kalbama. Apie šilumos punktus kalbama, apie uždaromas mokyklas kalbama, apie nenušienautą miestą taip pat, tačiau jeigu visuomenė bus be meno, miestas sunyks“, - su širdgėla kalbėjo Vilius Puronas, pats kelis dešimtmečius Šiauliuose dirbęs vyriausiuoju miesto dailininku.
Aktyvaus ir nenuilstančio kūrėjo iniciatyva dar sovietmečiu Šiauliuose atsirado pėsčiųjų bulvaras, išdygo įvairios skulptūros ir meniniai akcentai, mažoji architektūra: laikrodis „Gaidys“, katinai ant „Valerijono“ vaistinės stogo ir kiti elementai, kuriuos valdininkai apleido, o ir naujų nebesistengia sukurti. Dangstomasi ekonomine krize, bet čia V. Puronas atrėžia – juk jo sukurta „Geležinė lapė“ prie Talšos išdygo pačiame krizės įkarštyje.

Kuria iš to, ką gauna
Mieste nemažai iš skardos pagamintų V. Purono skulptūrų, kurias dizaineris miestui padovanojo. Valdininkai jas vadina beskonybe, tačiau kai kalba pasisuka apie finansavimą, staiga stoja tyla.
„Tas skulptūras aš gaminu iš to, ką man pavyksta gauti. Jos man nieko nekainuoja ir aš jas miestui atiduodu nieko neprašydamas. Jeigu miesto valdžia skirtų finansavimą, būtų kitos medžiagos, būtų kitos skulptūros. Bet vos tik prakalbam apie pinigus, valdininkai praranda amą“, - argumentavo V. Puronas.

Valdžia stokoja atsakomybės
Pasak jo, miesto valdininkai stokoja ne tik atsakomybės, bet ir supratimo apie meną. Didžiules mokesčių mokėtojų pinigų sumas sulaidojantys žemėje arba kitiems nenaudingiems projektams, valdininkai ne tik nesirūpina, kaip papuošti miestą, bet ir nenori priimti nieko nekainuojančių kūrinių.
„Jie sako, kad čia skarda, negražu, neskoninga, nemeniška. Tuomet klausiu, parodykit, kas yra meniška. Čia ir pasibaigia mūsų pokalbis. Jeigu reikėtų ką nors pirkti, dangstytųsi ekonomine krize arba būtų aišku, kam kokias sumas sumokėti, kam ir kiek nubyrėtų. Dabar atiduodama nemokamai, tik statykit, bet tokiu atveju nėra nuo ko nuskaičiuoti“, - savo nuomonės neslėpė V. Puronas.

Ketino demontuoti skulptūras
„Šiaulių naujienos“ jau rašė apie valdininkų užmojus demontuoti prie Talšos ežero pastatytą „Geležinę lapę“ ir prie sporto arenos iškilusį „Penktąjį kėlinį“. Kuo neįtiko šios skulptūros, kurias pamėgo jaunimas ir miesto svečiai, dizaineris tik spėlioja.
Lietuvos dizainerių sąjunga skulptūrą „Penktasis kėlinys“ įvertino kaip vieną iš geriausių 2011 metų kūrinių, o Pjemonte (Italija), kur buvo pristatyti visi Europos dizainerių pastarųjų metų kūriniai, ši skulptūra taip pat buvo gerai įvertinta.

Pratūnojimo menas
„Pirmus metus po rinkimų vyksta apšilimo procesas, antri metai yra skirti kuopti tą košę, kurią privirė buvusioji valdžia. Trečius metus kažkas daroma, o ketvirtais metais ruošiamasi rinkimams, vėl nieko nevyksta, taip ir tempiama guma metai iš metų“, - apie valdininkų pratūnojimo meną kalbėjo pats ilgus metus Savivaldybės koridoriais kaip darbuotojas vaikščiojęs V. Puronas.
Idėjos dulka stalčiuose
„Dabar jaunimas pilnas idėjų, jie dirba kitokia technika, turi daugiau techninių galimybių. Bet ką čia Šiaulių universitete išmoksta būsimieji dizaineriai – maketuoti kompiuteriu. O juk dizaineris turi turėti inžinieriaus, architekto ir kitą išsimokslinimą. Gerus meistrus pasiima fabrikai, nes mieste jaunimas pražūtų, jų idėjų niekam čia nereikia“, - kalbėjo ne vieną skulptūrą su jaunimu miestui sukūręs ir kuriantis dizaineris.
Nemažai idėjų, kaip pagyvinti miestą, papuošti viešąsias erdves, taip ir nebuvo išpildytos – projektai įstringa biurokratiniame aparate.

Visai neseniai vandalai nusiaubė lygiai prieš metus restauruotą skulptūrą „Karlsonas“, tačiau pats faktas į viešumą iškėlė kitą problemą – sovietmečiu sukurti miesto akcentai nuvertinami, o naujų dabartinė valdžia net ir už dyką atnešamų nenori priimti.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.