Šiuo metu Menų inkubatoriuje pluša statybininkai, tačiau iš išorės nematyti, kokius darbus jie atlieka.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Panašu, kad Menų inkubatorius dar ilgai bus apraizgytas klausimų voratinkliais. Šiuo metu Elnio g. 25 pastato griuvėsiuose pluša statybininkai, tačiau darbai nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Nors projektą turėtų įgyvendinti du rangovai, kol kas vienas iš jų atsitvėręs tylos siena. Kol rangovai neranda bendro sprendimo, bėga laikas, todėl neaišku, ar Menų inkubatoriui neteks pasitikti žiemos be stogo. Gal ir be langų. Panašu, kad stringančio projekto sėkme abejoja ir miesto valdžia. Jau baiminamasi, kad nesėkmės atveju visa finansinė atsakomybė kristų ne ant ko kito, o mūsų – šiauliečių – pečių.

Rangovai nepasidalija darbais
Šiuo metu Menų inkubatoriuje pluša statybininkai, tačiau darbai neina kaip iš pypkės. „Darbai vyksta, bet galbūt ne taip, kaip norėtųsi“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas. Jam antrino Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas: „Negaliu pasakyti, kad darbai vyksta pagal mums priimtiną grafiką. Taip jau įvyko, kad mes, politikai, ilgokai nesusitarėme ir reikėjo skelbti naują konkursą, ir rangovas gal nėra iš pačių stipriausių. Iš tiesų darbai vyksta, darbų grafikai yra pateikti, gal mums jie ir nelabai palankūs.“ Tuo metu projektą įgyvendinančios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vadovė Jolita Butkutė nuo tiesaus atsakymo, ar darbai vyksta pagal grafiką, išsisuko: „Visada norisi, kad viskas vyktų greičiau, intensyviau ir kur kas sparčiau, bet yra, kaip yra“.
R. Kančausko teigimu, didžiausia problema, kodėl atsiliekama nuo plano – rangovų nesugebėjimas pasidalyti darbais. Primename, kad viešąjį konkursą laimėjo Klaipėdos bendrovė „Konsolė“, tačiau subrangovu pagal jungtinės veiklos sutartį pasirinkta šiauliečių bendrovė „Meba“.
„Kol kas rangovai nėra sutarę dėl darbų pasidalijimo. Kai dalyvavo konkurse, buvo numatyta, kad 60 proc. darbų atliks „Meba“ ir 40 proc. - „Konsolė“. Mes su jais šnekėjome apie tai ir jie žadėjo susitarti, bet kažkur prieš savaitę vėl buvome susitikę ir jie vis dėl to taškų ant „i“ nesudėliojo. Tas mane labai neramina“, – ketvirtadienį atviravo Administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Gali tekti ieškoti naujo partnerio
Menų inkubatoriaus teritorijoje dabar pluša tik bendrovės „Meba“ darbininkai. „Jeigu „Konsolė“ neateis į pagalbą, tai to objekto įgyvendinimas gali komplikuotis. Nes viena „Meba“ vargu ar bus pajėgi įgyvendinti tą projektą. Galbūt, galbūt... Aš nesakau, kad ne, bet tai pakankamai didelės darbų apimtys“, – teigė R. Kančauskas.
Vakar buvo surengtas susitikimas, kurio metu bendrovė „Konsolė“ turėjo informuoti, ar sutiks atbėgti „Mebai“ į pagalbą. Po susirinkimo „Šiaulių naujienų“ pakalbintas bendrovės „Konsolė“ direktorius Kazys Skutulas buvo itin nekalbus. „Jūs dabar kalbėkite su „Meba“, aš šiandien dienai tikrai neturiu ką pasakyti“, – atšovė jis.
Deja, bet bendrovės „Meba“ gamybos direktorius Mindaugas Matas buvo ne ką kalbesnis:
„Buvo šiandien pasitarimas, bet ne tuo klausimu. Šiuo metu „Konsolė“ su mumis nedirba, bet planuoja dirbti.“ Paklaustas, kodėl dviem rangovams niekaip nepavyksta susitarti, M. Matas teigė, kad tai yra du verslo subjektai, apie kurių santykius viešai negali kalbėti.
Šį paslapčių šydą šiek tiek praskleidė Administracijos direktoriaus pavaduotojas patikindamas, kad iš tiesų vakar vyko susirinkimas, tačiau bendrovės „Konsolė“ atstovai į jį neatvyko. „Tiesa, direktorius man skambino ir informavo, kad jie su „Meba“ dar nesusitarė, tai dar rašinėjasi laiškais. „Meba“ man irgi tą patį patvirtino, kad dar nesusitarė. Aš paprašiau, kad antradienį atvažiuotų „Konsolės“ generalinis direktorius į susitikimą. Manau, kad jis ir atvažiuos. Šnekėsimės toliau, bet turiu tokių baimių, kad jie gali norėti pasitraukti iš to projekto įgyvendinimo“, – sakė R. Kančauskas.
Bendrovės „Meba“ atstovai tikina, kad patys pajėgtų atlikti darbus savomis jėgomis. Vis dėlto R. Kančauskas paprašė šios bendrovės pradėti galvoti apie atsarginį variantą – kito partnerio paiešką.

Žiemą gali pasitikti be stogo
Kol rangovai nesusitaria, kyla vis didesnė grėsmė, kad Menų inkubatorius žiemą pasitiks be stogo.
R. Kančauskas ketvirtadienį minėjo, kad stogo projektas jau yra parengtas, tačiau atliekant ekspertizę, buvo rasta klaidų. „Dabar klaidos pataisytos, antrą kartą ekspertizė daroma. Savaitės bėgyje jau tikimės gauti ekspertų atsakymą. Tik tada prasidės gamyba. Čia prasidės sunkumai, nes po projekto pateikimo penkias ar šešias savaites truks gamyba. Paskui dar įrengimo darbai... Buvome nusistatė terminus, kad stogo konstrukcija būtų įrengta iki lapkričio 15 dienos, bet dabar bijau, kad galime ir vėluoti“, – sakė jis.
Tuo metu Šiaulių miesto meras vis dar viliasi, kad lapkričio mėnesį stogas bus uždengtas. Jo teigimu, spartesniam tempui koją kiša dvi priežastys: „Pirma – kiekvienas rangovas užsakydamas medžiagas turi atlikti nemažą išankstinį mokėjimą. Antra – tie, kurie gamina įvairias konstrukcijas, jau turi daug užsakymų iš anksčiau, todėl mūsų užsakymas stoja į eilę“. J. Sartauskas pripažino, kad Menų inkubatoriaus stogas iš tiesų nemaža problema. Esą jei ruduo bus lietingas, statybininkai negalės sklandžiai dirbti viduje, gali nukentėti ir darbų kokybė.

Problema po vieną nevaikšto
Panašu, kad galvos skausmą kelia ne tik neuždengtas stogas. Menų inkubatoriaus statybose – apstu problemų. „Dėl langų gamybos taip pat yra abejonių. Neaišku, ar gamintojai spės juos pagaminti. Bet užsandarinti langus galima ir kitomis, laikinomis priemonėmis, pavyzdžiui, plėvele ar pan., kad ten būtų galima apšildyti patalpas ir vykdyti kitus darbus“, – sakė R. Kančauskas, pridurdamas, kad problemų kyla ir dėl inžinerinių tinklų prijungimo, paviršinio vandens nuvedimo...
Paklaustas, kiek tiesos sklindančiuose ganduose, kad pamatų apšiltinimas atliktas pažeidžiant reglamentus, t. y. kad apšiltinamoji medžiaga buvo sukišta į vandenį, R. Kančauskas patikino, kad ta informacija kiek hiperbolizuota.
„Aš negaliu tvirtinti, kad ten buvo visiškai sausa, bet mus „Meba“ įtikinėjo, kad tikrai nusiurbinėjo vandenį. Tas gruntinis vanduo ten yra pakankamai aukštai, bet kita vertus, tai nėra labai didelė problema, nes dabar rasti sprendiniai ir bus padaryta, kad to gruntinio vandens ten nebebūtų“, – sakė R. Kančauskas.

Gavo tiek, kiek buvo verti
„Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekė ir dar viena žinia, kad atlikus pirmus mokėjimus paaiškėjo, jog už darbus rangovui buvo permokėta net 4 ar 5 kartus. Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovė J. Butkutė informavo, kad šiuo metu rangovui yra pervesta 1 mln. 600 tūkst. litų, tačiau, pasak jos, šios lėšos skirtos tik už faktiškai atliktus darbus.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Žemaitienė, patikindama, kad patikros Šiaulių menų inkubatoriuje metu, LVPA nenustatė fakto, jog būtų „užaktuota“ daugiau darbų, nei iš tiesų atlikta. Rangovui pervestas mokėjimas už atliktus darbus esą buvo toks, koks numatytas pagal sutartį.
Apie tai, kad „Mebai“ buvo galimai buvo pervesta per didelė suma pinigų negirdėjo ir Šiaulių miesto meras. „Negirdėjau nieko. LVPA konstatavo, kad mokėjimai yra gerai padaryti. Maždaug prieš mėnesį buvo ir sakė, kad tikrai viskas gerai“, – teigė J. Sartauskas.

Didesnė suma – lyg avansas
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas sakė, kad gali būti, jog bendrovei „Meba“ pervesta kiek per daug pinigų, tačiau tikrai skirtumas ne toks didžiulis, kaip minėta. „Anksčiau būdavo taip, kad einant į projektą būdavo pateikiama sąmata ir darbai bei aktavimas atliekami pagal konkrečią pateiktą sąmatą. Dabar jau keleri metai yra tokia praktika, kad aktuojama, t. y. darbai aprašomi procentiškai. Šiuo atveju buvo valymo, griovimo darbai ir jie buvo užaktuoti procentiškai. Kad yra užaktuota daugiau darbų, nei jų iš tiesų yra padaryta – tikėtina. Aš pats neseniai kuruoju tą projektą, tai kiek tiksliai, negaliu pasakyti“, – teigė jis.
Tačiau net tuo atveju, jei tai yra tiesa, R. Kančauskas tokį sprendimą vertina palankiai. „Mebos“ finansinė situacija tikrai nėra gera. Kaip ir visų rangovų, paprastai visiems jiems trūksta pinigų. Paprastai tokiems dideliems projektams būna mokamas avansas net iki 30 proc., kad rangovas galėtų ir medžiagų, ir technikos įsigyti, ir darbuotojams sumokėti, o šiuo atveju avansas visiškai nebuvo numatytas. Nei konkurso sąlygose, nei sutartyje. Tai čia galima suprasti kaip šiokį tokį avansą. Per kitus aktavimus jau yra mažinama ta dalis ir išsilygina per laiką“, – teigė valdžios atstovas, pridurdamas, kad rangovas, aišku, visada situaciją lenks į savo pusę, nes nenorės prarasti gautų pinigų.

Projekto baigtis neaiški
Paklaustas, ar tiki, jog šis projektas bus sėkmingai įgyvendintas, Šiaulių miesto meras negalėjo pateikti tvirto atsakymo: „Matote, jeigu nebūtų politikavimo, šiandien galėčiau drąsiai sakyti, kad projektas bus sėkmingai įgyvendintas. Bet kadangi praėjo treji metai ir mes dabar esame labai įsprausti į terminus, yra tam tikrų rizikų. Rangovas žiemą turės daryti darbus, dėl to gali nukentėti kokybė ar dar kažkas. Mūsų dėmesys yra didžiulis. Yra paskirti koordinatoriai, kurie nuolat bendrauja su rangovais ir statybininkais, seka darbus. Kol kas visi esame tokiame padidintame dėmesyje, bet procesas vyksta“.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo nuomone, Menų inkubatoriaus projektą jau dabar galima vadinti skandalingu, todėl apie sėkmę kalbėti, kiek nedrąsu. „Ir terminai trumpi likę, ir pinigų gali trūkti, ir rangovas ne pats stipriausias atėjo. Gaila, bet situacija yra, kokia yra. Mano darbas toks – daryti viską, kad jis būtų kiek galima sėkmingiau įgyvendintas, nors galbūt širdyje aš ir nepritariu tam projektui“, – sakė R. Kančauskas.
Tuo metu Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas sako, kad Menų inkubatoriaus idėja – graži, tačiau problema ta, kad jog pamiršta, kokiu tikslu jis statomas - esą visiems rūpi tik didžiulio pastato statyba. Jo teigimu, bėda ta, kad jeigu šis projektas bus nuostolingas visą finansinę naštą teks nešti ne kam nors kitam, o mums, šiauliečiams.

Atsakomybę neš šiauliečiai
Norėdamas išsiaiškinti, ar Savivaldybė turi teisę duoti nurodymus viešajai įstaigai daryti vieną ar kitą darbą, A. Visockas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Joną Novogreckį. Netrukus sulaukė atsakymo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba galėjo pavesti viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti.
Tačiau toks atsakymas A. Visocko netenkino: „Galėti tai gali, bet visa tai turi būti daroma legaliu būdu. Dabar, anot Vyriausybės atstovo, galima teigti, jog savivaldybės Taryba gali įpareigoti bet kurį sporto klubą paimti kažkokią nurodytą panaudą ir statyti didžiulį pastatą. Noriu priminti, jog viešosios įstaigos veikia pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, yra nevyriausybinė organizacija, kuri veikia pagal savo įstatus. Taryba neturi teisės, tarkime, sporto klubui pasakyti, ką tas klubas turi daryti. Bet klubas gali kreiptis su prašymu ką nors daryti ir prašyti lėšų. Tuomet Taryba nagrinėja situaciją ir sutinka arba nesutinka. Tokiu atveju būtent viešoji įstaiga būtų atsakinga finansiškai. Mūsų atveju – finansiškai atsakingi visi miesto žmonės. Viešoji įstaiga veikia, o nuostolius turės padengti žmonės. Ar tikrai tokia konstrukcija yra teisėta? Labai norėčiau, jog tai būtų nagrinėjama pačiu aukščiausiu, t. y. Premjero, ministrų kabineto lygmeniu, nes tokio pobūdžio voratinklis yra gerokai išsiplėtojęs“, – sakė nepriklausomas Tarybos narys.