Asta VOLKOVAITĖ

Pastaruosius metus baimėje gyvenusi, skriaudžiama 49-erių metų rėkyviškė V. L. laimės nerado ir naujojo draugo glėbyje. Vakar rytą jos motina, pravėrusi dviejų sugyventinių duris, išvydo kraupų vaizdą: pusnuogė dukra gulėjo kraujo klane, netoli jos – be sąmonės tįsojo žiauriai sumuštas 14 metų vyresnis jos draugas Feliksas. Atvykę medikai konstatavo moters mirtį. Dėl Felikso gyvybės medikai vis dar kovoja Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje. Įtarimai dėl kraupaus nusikaltimo krenta ant 44-erių metų Igorio, buvusio rėkyviškės V. L. ilgamečio sugyventinio.

 

 

„Užsukau pas dukrą. Įėjusi pro praviras duris pamačiau ant grindų gulinčią, kruviną, sutinusią dukrą. Iš pradžių maniau, kad dar gyva...” - pasakoja rėkyviškė. Moteris sako netrukus pastebėjusi ir Felikso, buto šeimininko, kruviną kūną, kambaryje nustumtą spintą. Iškviesti medikai išsivežė tik vieną iš jų, - moters kūną trumpam paliko kriminalistams. 

 

„Terorizmas. Čia vyko terorizmas. Dukrai jau yra tekę praskeltą galvą gydytis namuose. Ji bijojo kreiptis kažkur pagalbos”, - taip apie dukros gyvenimą kalba rėkyviškė. Vietiniai gyventojai rėkyviškės ir jos sugyventinių idilės negalėjo nupiešti gražiais žodžiais. Anot žmonių, šalia buto ne kartą buvo galima išvysti ir besisukiojančius ir policijos pareigūnus. 

 

 

„Labai keista, bet pastarąsias porą dienų mačiau į butą einantį ir Igorį. Žinau, kad jis anksčiau čia dažnai užsukdavo išgerti. Feliksas mėgo alų”, - apie tai, kad buvęs ir esamas dukros sugyventiniai dažnai mėgdavo kartu svaigintis alkoholiniais gėrimais, užsimena moteris. Panašias istorijas pasakoja ir kiti vietiniai gyventojai – esą į šį butą dažnai traukdavo įvairaus plauko „stikliuko” mėgėjai.

 

Nors rėkyviškiai V. L. ir Feliksą vadino sugyventiniais, pati V. L. motinai apie intymesnius ryšius su naujuoju draugu neigė. „Ji sakė, kad išsikraustė pas Feliksą gyventi dėl to, kad norėjo mane apsaugoti nuo Igorio”, - dukros žodžius prisimena moteris. Apie jį rėkyviškė nė vieno gero žodžio negalinti pasakyti – dirbti tingėjusiu vyru tekdavo rūpintis ir jai pačiai, ir kitiems kaimynams. „Jie atnešdavo Igoriui valgyti”, - prisimena nužudytos moters mama.

 

 

Pensininkė sako, kad visą gyvenimą rūpinosi savo dukra – nesmerkė jos, kai ji gyveno su ne itin puikiais darbais pagarsėjusiu Igoriu, suprato ir tada, kai tikėdamasi ramaus gyvenimo išsikraustė pas kaimynystėje gyvenantį gerokai vyresnį Feliksą. Rėkyviškė veik dažnai užsukdavo pas dukrą ir jos naująjį gyvenimo draugą, aplankydavo, parūpindavo maisto.

 

„Mano dukra buvo rami. Niekur neidavo, tik namų ruoša rūpindavosi, maistą taisydavo, su niekuo daugiau nebendraudavo”, - pasakoja rėkyviškė. Panašu, kad moters naujas gyvenimas nepriminė rožinės pasakos - pašnekovė prisimena, kaip neseniai dukra buvo prasitarusi apie tai, kad svarstanti keltis pas ją gyventi.

 

 

Nepraėjus nė pusdieniui policijos pareigūnai nustatė ir sučiupo įtariamąjį – buvusį V. L. sugyventinį Igorį. Vakar Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė atskleisti ankstesnių Igorio blogų darbų negalėjo. Pasak jos, policijos pareigūnai tiria įvairias versijas – neatmetamas ir plėšimas. 

Kol kas šioje nužudymo byloje Igoris – vienintelis įtariamasis. Artimiausiu metu prokurorai turėtų spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo Igoriui.

 

 

Nežinia, kaip rėkyviškės V. L. istorija būtų pasisukusi šiandien - kiek daugiau kaip prieš pusmetį į „Šiaulių naujienų” redakciją kreipėsi viena rėkyviškė, kuriai buvo nesvetimas tuometinės Igorio sugyventinės V. L. gyvenimas. 

 

Moteris pasakojo, kad ramaus būdo V. L. buvo nuolat skriaudžiama, vaikšto stipriai praskelta galva, o iš buto, kuriame gyveno sugyventiniai, dažnai girdisi riksmai, kartą – lūžo durys, dažnai kviečiami policijos pareigūnai. „Šiaulių naujienos” siūlė pagalbą – paviešinti istoriją, ieškoti pagalbos bendromis jėgomis, bet rėkyviškės V. L. artimieji tada pabūgo viešumo. Dabar jau aišku, kad ir miesto policijos pareigūnų vizitai nedavė jokios naudos.