Zita KATKIENĖ

Šiaulių ligoninės chirurgijos korpuso konferencijų salė gal ir per didelė Medikų senjorų klubo būriui. Jų gretos - ne tokios didelės. Tačiau čia susirinkusiems dar kartą pamatyti vieniems kitus, pasiklausyti vieniems kitų, pabendrauti vieniems su kitais - svarbu aplinka, kurioje praleisti ilgi gyvenimo dešimtmečiai. 

 

Šis susirinkimas, pasak Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, skirtas ir tiems, kurie tik pradeda senjorišką veiklą, iš kurių tikimasi naujos energijos ir aktyvumo. 

Medikų senjorų klubo prezidentas gydytojas ftiziatras Romas Sadauskas, pasveikinęs susirinkusiuosius, pristatė ir buvusią kolegę, šiuo metu klubo „Artis” ansamblio vadovę Bronę Kuprienę drauge su kolege linksminusią susirinkusius lyriškomis dainomis. „Ji pasirinko kitą būdą, kaip atitolinti ligas”, - pristato buvusią felčerę klubo prezidentas. Susirinkusiųjų būryje ir vyriausiasis klubo narys Jokūbas Furmanas, buvęs ilgametis Visuomenės sveikatos centro (buvusios Epidemiologijos stoties) viršininkas, ir Alfonsas Stakėnas, ilgametis Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas. Ir daugelis kitų, kuriems nestigo susirinkusiųjų dėmesio ir pagarbos.  

 

Susirinkusiuosius pasveikinęs Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius prisiminė ir 2002 metų spalio 7-ąją dieną, kai ligoninės kieme buvo atidengta medžio skulptūra, skirta jau išėjusiems iš gyvenimo gydytojams. Šventinimo ceremonijoje dalyvavo ir garbaus amžiaus medikai, kuriuos ligoninės vadovas pakvietė pokalbiui prie arbatos puodelio. Čia ir kilusi mintis įkurti medikų senjorų klubą, o 2003 metais, visuotinio medikų susirinkimo metu, Medikų senjorų klubas ir buvo įsteigtas. Šio klubo globėju tapo gydymo įstaigos vadovas P. Simavičius, susirinkusiems pristatęs ne tik gydymo įstaigos raidą, papasakojo ir apie šiandieninius pasiekimus ir problemas. P. Simavičius prisiminė ir daugeliui susirinkusiųjų pažįstamą  šviesios atmintis akušerį-ginekologą, Povilą Vanagą, kurio mokiniu buvo lemta būti ir pačiam. Sunkiu laiku bei ribotomis galimybėmis dirbęs medikas buvo ne tik puikus specialistas, bet ir jaunų gydytojų mokytojas. Prisimintas ir buvęs ligoninės vadovas Kazimieras Knizikevičius, kuriam, anot P. Simavičiaus, priklauso vadybos medicinos istorija. „Jis jau tada gydymo įstaigą kūrė tokią, kokia ir šiandien formuojama”. 

 

Medikai suskaičiavo, jog nuo 1954-ųjų metų, kai pastatytas Šiaulių ligoninės pastatas, iš gyvenimo išėjo apie 40 gydytojų ir slaugytojų, savo gyvenimą pašventusių ligoninei ir jos pacientams. 45-erius metus ligoninės vaistinės vedėja dirbusi provizorė Bronė Klupšienė - viena iš aktyviausių klubo narių. „Aš nebuvau gydytoja, tačiau visus juos mačiau, stebėjau jų darbą, žinojau ligoninės rūpesčius”, - kalba garbaus amžiaus provizorė, galinti pasakoti ligoninės istoriją. 

 

Per beveik klubo gyvavimo dešimtmetį medikai senjorai rengė ne tik susirinkimus. B. Klupšienė džiaugiasi, jog drauge su klubo nariais keliauta po Lietuvą. „Mūsų vadas Romas Sadauskas - šoka ir dainuoja, tai ir mes neatsiliekame”, - prisimena provizorė klubo narių suėjimus. 

 

Buvusiai ligoninės vyriausiajai sesutei Irenai Jatulienei smagu prisiminti metus, kai vadovauti žemesniajai medikų grandžiai teko drauge su velioniu Kazimieru Knizikevičiumi.