
Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų (78,8 proc.) vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį.
Redakcijos archyvo nuotr.
Ieva MAČIULYTĖ
Daugiausia viešai tiekiamą geriamąjį vandenį vartoja Visagino (100 proc.), Palangos (97,9 proc.), Druskininkų (92,4 proc.), Klaipėdos (92,5 proc.) miestų gyventojai. Mažiausiai viešai tiekiamo geriamojo vandens vartotojų yra Lazdijų (29,7 proc.), Šalčininkų (35 proc.), Prienų (37,8 proc.), Joniškio (46 proc.), Kupiškio (49 proc.) rajonuose.
Lietuvoje yra 1759 smulkios vandenvietės, kurios per dieną tiekia iki 100 m3 geriamojo vandens. Daugiausia tokių vandenviečių yra Vilniaus (238), Kauno (210), Klaipėdos (208) ir Šiaulių (204) apskrityse. 2012 m. didesnė nei leidžiama mikrobiologinė tarša nustatyta 42 smulkiose vandenvietėse, kurios geriamuoju vandeniu aprūpina 37676 gyventojus. Daugiausia mikrobiologinių geriamojo vandens rodiklių (koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų) neatitinkantį geriamąjį vandenį tiekusių vandenviečių buvo Kauno (15), Klaipėdos ir Telšių (po 8) bei Panevėžio (5) apskrityse.
106 vandenvietės, aprūpinančios geriamuoju vandeniu gyventojus, tiekė geriamąjį vandenį, kurio cheminiai (toksiniai) rodikliai viršijo nustatytas ribines vertes. Dažniausiai buvo viršijamos šių chemnių rodiklių vertės: fluorido − 244 atvejai, boro − 12 atvejų, amonio − 5 atvejai. Fluorido vertės dažniausiai buvo viršijamos Klaipėdos (66) ir Šiaulių (24) apskričių vandenvietėse, boro vertės − Klaipėdos rajono (12) vandenvietėse. Tam, kad Lietuvos gyventojai būtų aprūpinti saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu, turėtų būti plėtojamas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas, atnaujinama smulkiųjų vandenviečių infrastruktūra bei tinkamai informuojami gyventojai, vartojantys šachtinių šulinių ar versmių vandenį.



