Ne visos vasaros atrakcijos saugios – neprofesionalus nardymas gali baigtis mirtimi arba neįgalumu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Paula ALKSNĖ
Pagaliau ilgai laukta vasara atėjo, o meteorologų prognozės vis geresnės. Drąsiausi, ko gero, atidarė maudymosi sezoną ir jau mėgavosi gaiviu vandeniu. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMPLC) specialistai primena apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens, pabrėždami, kad skaičiai traumų ir sužalojimų suvestinėse labiausiai priklauso ne nuo medikų ar saugos specialistų darbo, o nuo pačių poilsiautojų elgsenos.
Kasmet šalyje sunkiai susižaloja net kelios dešimtys žmonių – visa tai dažniausiai įvyksta nardant. SMPLC specialistų teigimu, ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų pasekmės, kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu“, vasaros maudynių traumų sąraše yra antrojoje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių.
Mėgstama pramoga pasaulyje
Savaime aišku, kad daugiausiai vandenyje dūksta vyrai, todėl jie daug dažniau ir susižaloja. Dažniausi nelaimių atvejai – kai jaunuoliai neria į vandenį galva žemyn. Vyraujantis stereotipas Vakarų Europoje, kad nardymas – tai pramoga, kuria gali užsiimti bet kuris. Visiškai kitokia situacija Rytų Europoje (išskyrus Lenkiją), kur traumos dėl nardymo skaičiuojamos ne dešimtimis, o vienetais. SMPLC duomenimis, Australijoje, šalyje, kurioje gyvena per 19 mln. žmonių, tokių sužalojimų būna vos keletas per metus.
„Neurochirurgai gerai sutvirtina pažeistą stuburą, tačiau nė vienas pasaulio gydytojas dar nepagydė sužalotų nugaros smegenų ir negrąžino žmogaus į visavertį gyvenimą“, – teigiama informaciniame SMPLC pranešime.
Toliau vardijamos įvairios aplinkybės, lėmusios nelaimę. Pavyzdžiui, neriant žemyn galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną, ar kt.). Tokiu atveju ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius, jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti.
„Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui“, – sako SMPLC Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Danguolė Andrijauskaitė.
Skaudžios pasekmės – nardžiusiųjų istorijos
Šuoliai į vandenį galva žemyn – dažna pramoga, tačiau pavojinga ir rizikinga. Štai 20 m. Evaldas susižalojo panėręs, kaip jam atrodė, saugioje vietoje: „Nėriau ir net galva į nieką neatsitrenkiau. Ne nuo tiltelio šokau, o nėriau įsibridęs į vandenį ir atsispyręs kojomis nuo dugno. Tvenkinys buvo privačioje valdoje, man atrodė, jog gilus. Viena neatsargi sekundė – ir ne mano nervai, o gyvenimas nutrūko.“
Po nelaimės vaikinas nebegali vaikščioti – argi dar reikia papildomų įrodymų, jog toks nardymas pavojingas? Kitas pavyzdys – Pijaus istorija. Jis pasakoja, kad paniro į vandenį ir staiga viskas dingo. Pasidarė šalta, jis nebejautė nei rankų, nei kojų, galėjo pajudinti tik galvą.
„Stipriai skaudėjo kaklą, kojų nejaučiau ir tada, kai draugai mane ištraukė. Jie automobilyje mane pasodino (didelė klaida: nukentėjusysis turi būti vežamas gulintis), kaklą apvyniojo rankšluosčiu. Kaip svarbu kiekvienam mokėti teikti pirmąją pagalbą! Taip ir atvežė į kliniką. Net priėmimo skyriuje kaklo įtvaro medikai neuždėjo. Sąmonę tai prarasdavau, tai atgaudavau. Vėliau draugas pasakojo, kad kol sėdintį (!) vežė koridoriais į reikiamą skyrių, kelis kartus kilnojo vis į kitą vežimėlį. Tokia įstaigoje tvarka: vežimėlis „priklauso“ tam tikram skyriui, išvažiuoti juo į kitą skyrių negalima. Mane vis kilnojo ir kaskart netekdavau sąmonės. Buvo diagnozuotas 6-ojo kaklo slankstelio skeveldrinis lūžis, atlikta operacija. Dvi savaitės skyriuje, tada reabilitacija. Kineziterapeutai skatino kiek įmanoma daugiau mankštintis. Kojos liko nejudrios. Iš pradžių nepakluso ir rankos, vežimėlio ratų pajudinti negalėjau. Buvo beprotiškai sunku. Pamažu stiprėjau, įstojau į universitetą. Kasdienybėje tebėra sudėtinga“, – pasakoja Pijus.
Nardymas baigiasi mirtimi arba neįgalumu
„Nugaros smegenys – tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas. – Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų bei sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma, nors šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimai nuteikia viltingai.“
Neatsakingo nardymo pasekmės – mirtis arba neįgalumas. Nardymo metu dažniausiai galva atsitrenkiama į dugną, pasikreipia galva, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, lūžta arba išnyra kaklo slanksteliai.
„Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai. Kuo aukštesnis slankstelis lūžta, tuo trauma pavojingesnė. Ypač pavojingas antrojo kaklo slankstelio lūžimas, nes ties juo yra pailgosios smegenys ir gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, kuriuos pažeidus sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dauguma žmonių, patyrusių tokias traumas, tiesiog nuskęsta įvykio vietoje,“ – sako gydytojas.
SMPLC duomenimis, skaudžių traumų, patirtų nardant, nemažėja. Lietuvos neurochirurgams Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune kasmet tenka apsirūpinti stuburo slankstelių kūno pakaitalais ir metalinėmis plokštelėmis 40–60-čiai nardytojų. Patyrusieji sunkias kaklo slankstelių traumas dažniausiai lieka neįgalūs.
