Zita KATKIENĖ

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną būrys miesto senjorų rinkosi į centrinį miesto parką, pasirengę šiaurietiškam vaikščiojimui. Tai reiškia, kad rankose - specialios lazdos, kuriomis galima eiti ir lengviau, ir sparčiau. Aktyvų gyvenimą pasirinkusios miesto senjoros šiaurietišku ėjimu suko Kaštonų alėja, Vilniaus gatve ir pasiekė miesto skverą prie fontano „Saulės diskai”, kur mankštintis pakviesta miesto visuomenė.  

 

 

Šiaurietiško vaikščiojimo entuziastų būryje - „Sveikatos salų” lankytojos, besirenkančios į mankštas  Teniso kortuose. Šiaulietė Zina Šleinienė jau trečius metus mankštinasi „Sveikatos salose”, tad yra ir tarp pirmųjų šiaurietiško vaikščiojimo entuziastų. „Kiekvieną dieną vaikščioju su lazdomis, o kai vasarą buvo karšta - ir be jų, tačiau nueinu didelius atstumus - 6-10 kilometrų”, - pasakoja 65-erių metų energinga moteris, kartais vaikščiojimą pakeičianti į pasivažinėjimą dviračiu. Bet tada jau įveikia ir 30 kilometrų. 

 

Nuo spalio 1-osios entuziazmo nestokojančios šiaulietės pradėjo užsiėmimus „Sveikatos salose”. Z. Šleinienė pastebi, jog dažniausiai aktyvų gyvenimą pasirenkamas dėl sveikatos, o pamažu tai tampa įpročiu. „Pagerėjo savijauta, tapau lankstesnė”, - džiaugiasi moteris. 

 

„Sveikatos salų” lankytojos ne tik mankštinasi, jos ir tenisą žaidžia, ir specialią sportinę programą rengia, su kuria ruošiasi dalyvauti konkurse. 

 

Šiaulietė Emilija Pilipavičienė antrus metus dalyvauja „Sveikatos salų” užsiėmimuose”. 75-erių metų šiaulietė sako, jog tiek metų sulaukus ir sąnariai stingsta, ir rankos tirpsta, todėl būtina mankštintis, kad savijauta būtų geresnė. 

 

Nuo tada, kai prieš dvejus metus atėjusi į „Sveikatos salas” ir sportas tapo jos kasdienybe, jaučiasi kitaip. „Mankštinantis pagerėja kraujo apytaka, todėl ir savijauta gerėja”, - iš patirties žino Emilija, pastebėjusi, jog geriau jaučiasi ir tuomet, kai mankštinasi po fizinio nuovargio. 

 

Jubiliejinio gimtadienio proga Emilijai Pilipavičienei seserys, gyvenančios Vilniuje, padovanojo brangias šiaurietiško vaikščiojimo lazdas. „Anksčiau naudodavau vaikiškų slidžių lazdas, bet su šiomis daug patogiau”, - rodo moteris dovaną. Pasak Emilijos, lazdos palaiko sąnarius, kuriuos  reikia vis labiau saugoti. „Ypač po to, kai sąnariai jau yra persodinti”, - pasakoja  aktyvaus gyvenimo propaguotoja. 

 

 

Vasarą, pasak Kūno kultūros mokyklos instruktoriaus Mariaus Kantausko,  šiaurietiškas vaikščiojimas nėra organizuojamas - šiuo sportu Šiauliuose užsiima tik entuziastai. Nuo spalio 1-osios šią sporto šaką pamėgę šiauliečiai vėl renkasi į užsiėmimus ir darbo dienomis, ir šeštadieniais. Norintieji 12 valanda renkasi Auksinio berniuko aikštėje. 

 

Instruktorius Marius Kantauskas pasakoja, jog Skandinavijos šalyse įsitvėrę lazdų vaikštinėja įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės. Tad ir šiauliečių sporto organizatorių mintyse idėja paskatinti žmones kuo daugiau judėti ir tam rinktis šiaurietiško vaikščiojimo sporto šaką gimė jau seniai. Jai įgyvendinti reikėjo tik laiko ir žinių. Juolab kad ši sporto šaka ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kurie pas mus yra palikti nuošalėje.

 

Šiaurietiškas ėjimas populiarėja visame pasaulyje kaip aktyvaus laisvalaikio leidimo, kūno ir sielos sveikatinimo būdas, tinkamas ne tik įvairaus amžiaus, bet ir skirtingų kūno kompleksijų žmonėms. Nes tai, anot M. Kantausko, viena iš paprasčiausių ir lengviausiai pasiekiamų fizinio aktyvumo formų, nereikalaujančių ypatingo pasiruošimo. Tiesa, ne kiekvienas galės įsigyti specialaus šios sporto šakos inventoriaus - lazdų, kainuojančių brangokai, tačiau pirmiesiems žingsniams kuo puikiausiai tinka ir slidžių lazdos.

 

Lazdą sporto entuziastas turi pasirinkti pagal savo ūgį. Ji turi būti tokio ilgio, kad netrukdytų judėti.

 

Judesiai su per aukštomis lazdomis vers įsitempti pečių juostą. Sportuojant pečius reikia laikyti nuleistus, o lazdos turi būti kuo arčiau kūno, rankos turi būti atpalaiduotos, delnai - atviri, kad lazdos juose galėtų laisvai svyruoti. Tam, kad kūnas pajustų naudą, sportuoti su lazdomis reikia kasdien, o norintiems pasunkinti krūvį patartina pasirinkti kalvotesnes vietoves.

 

 

Vaikščiojimas su lazdomis labai skiriasi nuo paprasto vaikščiojimo. Svarbu ir teisinga apranga. Avalynė turi būti patogi, uždara, tinka ir bėgimo, laisvalaikio ir turistiniai batai. Būtina lengva, judesių nevaržanti apranga.  

 

Svarbiausias šios sporto šakos inventorius – lazdos, nes pasak M. Kantausko, dirba visi viršutiniai raumenys - dilbio lenkiamieji ir tiesiamieji, užpakaliniai pečių, didieji krūtinės ląstos bei platieji nugaros raumenys. Vaikščiojant su lazdomis dalyvauja iki 90 procentų visų raumenų masės. 

 

Anot sporto instruktoriaus, vaikščiojimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja ištvermė. Be to, ši sporto šaka gerina medžiagų apykaitą, nes per valandos vaikščiojimą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų. Įrodyta, jog šiaurietiško ėjimo entuziastai sunaudoja 20-40 procentų daugiau energijos, negu paprastai einant. Ėjimas, kitaip nei bėgimas, nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, kas ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis.